Džonas Miltonas

Iš Wikiquote.

Džonas Miltonas (angl.John Milton, (1608-1674) – anglų poetas, publicistas, visuomenės veikėjas.

Džonas Miltonas

Aforizmai ir sentencijos[keisti]

  1. Apie žmogaus nepaklusimą pirmą
    Ir vaisių uždraustą, kurio ragavus
    Pasauly radosi mirtis ir vargas. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  2. Blogi, tapk man Dievu. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
  3. Galėčiau liudyt amžiną apvaizdą
    Ir apsakyt Dievo kelius žmonėms. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  4. Gerais ketinimais ir pragaras grįstas. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  5. Geriau valdyti pragare nei lenktis dangui! – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  6. Gyvenimo nereikia nei mylėt,
    Nei neapkęst. Jį reikia nugyvent dorai,
    Ilgai arba trumpai, kiek leis dangus. – „Prarastasis rojus“, 11 knyga.
  7. Griuvėsiai ant griuvėsių, triukšmas triukšme, net sąmyšis ir tas sumišęs. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
  8. Kaip krito! Ir kaip pasikeitė tai,
    Kas palaimintoj šviesos karalystėj
    Apdovanotas nepaprastu švytėjimu
    Užtemdydavo miriadus ryškius. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  9. Kalbuosi su tavim ir pamirštu, kaip mainos laikas. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
  10. Kas, kad pieva prarasta? Niekas neprarasta dar. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  11. Kas nugali jėga, tik iš dalies įveikia savo priešą. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  12. Kilniais ketinimais dar švytėjo jo veidas, didingais nors ir apleistais. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
  13. Kol kas neprarado jo kūnas švytėjimo,
    Neatrodė archangelu puolusiuoju
    Nesimatė aptemusio šlovės troškimo. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  14. Meilės kivirčai dažnai pasibaigia maloninga santaika. – „Samsonas kovotojas“.
  15. Milijonai namatomųjų dvasinių būtybių, mums miegant ir pabudus, vaikšto žemėj. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
  16. Nėra apgailėtinas tas, kas apanka. Apgailėtinas tas, kuris nesugeba su tuo susitaikyti.
  17. Nėra dėl ko čia verkti, raudoti ar muštis į krūtinę. Nei smerkimo ar paniekos, nei nepritarimo ar kaltinimo – nieko, išskyrus gėrį ir grožį, ir tai, kas nuramintų mus pasitinkant didingą mirtį. – „Samsonas kovotojas“.
  18. O protas pats savaime gali dangų
    Paversti pragaru, o šį – dangum. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  19. Palyginkit tai, kas didinga su tuo, kas maža. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
  20. Prieš juos pasaulis visas atsivėrė.
    Jie įsikurs ten, kur nuves Apvaizda.
    Tad, susiėmę rankom, vienudu
    Per Edeną jie leidos į kelionę. – „Prarastasis rojus“, 12 knyga.
  21. Proto šaltumas išsklaidė aistras. – „Samsonas kovotojas“.
  22. Puolęs angele, būt silpnam
    Prastas reikalas ir tik kančia,
    gerai įsidėmėk, tau lemta niekad nedaryti gero,
    Vien blogis tau vienintelė palaima. – „Prarastasis rojus“, 1 knyga.
  23. Sakoma, kad moterys – rožės. Esu aklas, bet iš spyglių jaučiu, kad tai – tiesa.
  24. Sugėdintas velnias sustojo suvokęs, koks didis yra gėris, ir kokia puiki pati dorybė. – „Prarastasis rojus“, 4 knyga.
  25. Tamsa vidurdienio šviesoj, beviltiška tamsa, visiškas užtemimas, ir nėra vilties susigrąžinti dieną. – „Samsonas kovotojas“.
  26. Tupėt čia tamsoj perint beprasmiškas imperijas. – „Prarastasis rojus“, 2 knyga.
  27. Žaltys – klastingiausias iš visų gyvių lauke. – „Prarastasis rojus“, 9 knyga.