Karlosas Kastaneda

Carlos Castaneda (1925-1998) – iš Peru kilęs amerikiečių rašytojas, antropologas.

Sentencijos

Apie gyvenimą

1. Gyvenimas – tai trumpas pasivaikščiojimas, vykstantis dabar.
2. Išskyrus gyvenimą ir mirtį, ką dar gali žmogus turėti?
3. Mūsų gyvenime nėra nieko svarbesnio už dvasios tobulinimą. Netobulinti dvasios reiškia siekti mirties, o tai reiškia nesiekti nieko, nes mirtis ir taip mus pasiims.
4. Tu turi viską, ko reikia tokiai ekstravagantiškai kelionei, kokia yra tavo gyvenimas.

Apie karį

1. Kario nusiteikimas neleidžia kabintis į visokias nesąmones ir sykiu išgrynina žmogų.
2. Kario nusiteikimas reikalauja savitvardos ir tuo pačiu – savęs išsižadėjimo.
3. Karys niekada nedelsia ir niekada neskuba.
4. Karys privalo būti lankstus, tai yra turi sugebėti keistis taip, kad išlaikytų harmoniją su jį supančiu pasauliu. Nesvarbu, ar tai proto ar valios pasaulis.
5. Karys visada elgiasi taip, lyg žinotų, ką daro, nors iš tiesų nežino nieko.
6. Kario menas – tai gebėjimas dėl vienos kurios priežasties pasaulį sugriauti, o paskui vėl atstatyti, kad jame būtu galima toliau gyventi.

Apie kovotoją

1. Yra daug dalykų, kuriuos kovotojas gali padaryti, atėjus laikui, nors anksčiau negalėjo. Tie dalykai nepasikeitė. Pasikeitė kovotojo savęs suvokimas.
2. Kovotojas išreiškia dvasią savo veiksmais.
3. Kovotojas pats nusprendžia savo nuotaiką.
4. Kovotoją galima sužeisti, bet negalima įžeisti. Kol jis atitinkamai nusiteikęs, joks kitų žmonių poelgis negali jo įžeisti.
5. Kovotojo kelio ramstis – pasipūtimo nuvainikavimas. Visi kovotojų veiksmai nukreipti į šį tikslą.
6. Kovotojo menas – išlaikyti pusiausvyrą tarp buvimo žmogumi siaubo ir stebuklo.
7. Vienas iš kovotojo principų – neleisti niekieno paveikiamam. Kovotojas gali regėti patį velnią, tačiau privalo elgtis taip, kad niekas to nesuprastų. Kovotojo savitvarda turi būti nepriekaištinga.

Apie mirtį

1. Blogiausia, kas mums gali atsitikti – tai, kad mirsime. Kadangi tai nepakeičiama mūsų lemtis – esame laisvi.
2. Kai ima atrodyti, kad tau niekas nesiseka, kad tu beveik žlugęs, atsigręžk į savo mirtį ir paklausk ar tai tiesa. Ir mirtis pasakys, kad tu klysti, kad viskas yra niekai išskyrus jos prisilietimą.
3. Kai kariui kas neaišku, jis galvoja apie mirtį ... tik mirties artybė sutramdo mūsų dvasią.
4. Kaip galim jaustis tokiais reikšmingais, kai žinome, jog mirtis nuolat sėlina iš paskos?
5. Mirtis yra privalomas tikėjimo ingredientas. Be mirties supratimo viskas atrodo paprasta.
6. Pasaulyje, kur tyko mirtis, nėra laiko apgailestavimui ir abejonėms. Laiko užtenka tik sprendimams.
7. Tik mirties idėja padaro kovotoją pakankamai laisvu, kad galėtų atsisakyti savęs dėl bet ko. Jis žino, kad mirtis sėlina artyn ir neduos jam laiko prie nieko prisirišti, todėl nieko netrokšdamas, jis išbando viską.

Apie žmogų

1. Vidutinis žmogus būna nugalėtojas arba nugalėtasis – priklausomai nuo to, jis tampa persekiotoju arba auka. Šios dvi būsenos dominuoja tol, kol jis nepamato. Matymas išsklaido pergalės, pralaimėjimo ar kančios iliuziją.
2. Žmogaus galia neapskaičiuojama; mirtis egzistuoja tik todėl, kad mes palinkome į ją nuo pat savo gimimo akimirkos.
3. Žmogus eina į žinojimą kaip į karą: tvirtai, su baime, pagarba ir apsisprendęs. Kaip nors kitaip eiti į žinojimą ar į karą – klaida, dėl kurios kada nors būtinai gailėsies.
4. Žmogus gyvena tik tam, kad mokytųsi, o tai, ko jis išmoksta – gera ar bloga – priklauso nuo jo prigimties.
5. Žmogus yra nugalėtas tada, kai jis toliau nebesistengia ir apsileidžia.
6. Žmogus turi keturis tikrus priešus: baimę, aiškumą, galią ir senatvę. Baimę, aiškumą ir galią įmanoma nugalėti, tačiau senatvės – ne. Jos poveikis gali būti atidėtas, bet nugalėtas – niekada.
7. Žmonėms patinka, kai jiems nurodoma, ką daryti, dar labiau jie mėgsta priešintis ir nedaryti kaip nurodyta, todėl jų neapykanta pirmiausiai nukrypsta į tą, kuris nurodė.

Kitos

1. Atsiduoti baimei – vadinasi, gėdingai sau pataikauti.
2. Gali eiti kur nori, bet turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
3. Gerai įsižiūrėk į kiekvieną kelią. Bandyk jį tiek, kiek reikės. Tada paklausk savęs ir tik savęs ... ar kelias turi širdį ... Jei taip – kelias geras, jei ne – iš jo jokios naudos.
4. Graužkis ir svarstyk prieš ką nors nuspręsdamas, tačiau kai jau nusprendei, galvos nebesuk, nesikankink, nes tavęs jau laukia milijonas kitų sprendimų.
5. Intencija nėra mintis, objektas ar troškimas. Intencija yra tai, kas gali padėti žmogui laimėti, kai jo mintys sako jam, jog pralaimėjo. Ji veikia nepriklausomai nuo kovotojo silpnybių. Intencija yra tai, kas daro jį nepažeidžiamu. Intencija yra tai, kas pastūmėja šamaną pro sieną, per erdvę, į begalybę.
6. Jeigu aiškiai nežinai, ko nori, gali tapti nuolankesnis.
7. Kai nebėra ką prarasti, žmogus tampa drąsiu. Mes būname bailūs tik tada, kai vis dar galime į kažką kabintis.
8. Kai neturi asmeninės istorijos, nereikia niekam nieko aiškinti, niekas ant tavęs nepyksta ir nenusivilia tavo poelgiais. Bet svarbiausia, tavęs nekausto artimųjų mintys.
9. Kelią visada turi išsirinkti širdimi – tik tada išspausi iš savęs viską. Ir visada galėsi juoktis.
10. Kiekvienas gali matyti, bet mes linkę neprisiminti ką matę.
11. Kietumas neturi virsti grubumu, vikrumas žiaurumu, kantrybė abejingumu, o geros manieros kvailumu.
12. Ligų nebūna, yra tik mėgavimasis savo silpnybėmis.
13. Magija – tai ne užkeikimai ir ne fokusai, o laisvė esmingai suvokti pasaulį ir viską, ką žmogui įmanoma pasiekti. O laisvė pasiekiama ištiesus ranką.
14. Mes darome save arba nelaimingais, arba stipriais. Darbo apimtis yra ta pati.
15. Mes suvokiame. Tai sunki tiesa. Bet ką mes suvokiame, nėra toji pati tiesa, nes mes išmokstame suvokti atsirinkdami.
16. Mes visi, kariai ir ne kariai, turime po kubinį centimetrą šanso, kuris retsykiais vis iššoka mums prieš akis. Karys nuo paprasto žmogelio skiriasi tuo, kad jis šią tiesą suvokia ir visuomet būną budrus. Karys laukia, todėl, kai tas kubinis centimetras šanso išnyra, jis jį nutveria.
17. Neįprastas elgesys, sistemingai praktikuojamas ir išmintingai organizuojamas, galiausiai priverčia susitelkimo tašką pajudėti.
18. Nepriekaištingumas prasideda vienu vieninteliu veiksmu, kuris turi būti apgalvotas, tikslus ir nepertraukiamas. Jei veiksmas kartojamas ilgai, įgyjamas nepalenkiamos intencijos jausmas, kurį galima nukreipti į bet ką.
19. Norai visuomet mus daro nelaimingus. Kai jų atsisakome, tai net pats mažiausias dalykas atrodo tikra dovana.
20. Norint, kad mus užvaldytų magija, reikia išguiti visas abejones. Kai jų nebelieka – viskas įmanoma.
21. Norint nustoti kalbėtis su savimi, reikia naudoti tą patį metodą, kokiu buvome išmokinti su savimi kalbėtis. Buvome išmokyti prievarta ir nedvejojant.
22. Norint sustabdyti pasaulį, būtina sąlyga – įsitikinimas, kad tai privalu padaryti. Pirmiausiai reikia perprasti naująjį pasaulio atvaizdą, kad galėtum paprieštarauti senajam ir tokiu būdu sugriauti dogmatišką įsitikinimą, kad mūsų juslės yra neabejotinai patikimos, ir mūsiškis pasaulio supratimas yra neabejotinai teisingas.
23. Pilnatvę galima pasiekti tik suvokus, jog pasaulis tėra tam tikras požiūris, nesvarbu, kieno – mago ar eilinio žmogaus.
24. Reikšmingumo, kaip ir asmeninės istorijos, reikia atsisakyti.
25. Strategijos darymas – tai reiškia nebūti priklausomam nuo kitų žmonių malonės.
26. Svarbi kiekviena akimirka. Gyvenimo ir mirties mūšyje sekundė virsta amžinybe – nuo jos gali priklausyti mūšio baigtis. Kovotojas siekia laimėti, todėl suslegia laiką, nešvaistydamas nė akimirkos.
27. Tylus žinojimas yra ne kas kita kaip tiesioginis kontaktas su intencija.
28. Tu visuomet nori viską žinoti nuo pat pradžių. Bet pradžios nėra. Pradžia yra tik tavo galvoje.
29. Veiksmas turi jėgos. Ypač tada, kai veikiantysis žino, jog tai jo paskutinė kova, paskutinis veiksmas žemėje.
30. Viskas, kas čia sutelpa, yra pasaulis: gyvenimas, mirtis, žmonės ir visa kita, kas mus supa. Pasaulis nesuvokiamas. Niekada jo nesuprasime; niekada neatskleisime jo paslapčių. Todėl priimkime pasaulį tokį, koks yra – gryna paslaptis.
31. Žmogaus akys gali atlikti dvi funkcijas: viena – iš arti matyti visatoje tekančią energiją, kita – „žiūrėti į daiktus pasaulyje“. Ne viena iš jų nėra geresnė už kitą; tačiau pripratinti akis tik žiūrėti yra gėdingas ir nereikalingas praradimas.