Ciceronas
Išvaizda
(Nukreipta iš Markas Tulijus Ciceronas)
Markas Tulijus Ciceronas (Marcus Tullius Cicero; 106-43 pr. Kr.) – senovės romėnų politikas, filosofas, žymus oratorius, retorikas, rašytojas, Romos konsulas.
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]Apie dorybes
[keisti]- Didžiausia oratoriaus dorybė – ne tik pasakyti tai, ką reikia, bet ir nepasakyti to, ko nereikia.
- Meilė tėvams – visų dorybių pamatas.
- Tik veikla suteikia dorybei tikrąją vertę.
- Visas dorybės privalumas – veiksmas.
Apie draugą
[keisti]- Draugai – geriausias gyvenimo papuošalas.
- Draugas – tai tavo antrasis Aš.
- Kas toks kurčias, kad net nenori išklausyti draugo sakomos tiesos, tas beviltiškai žuvęs.
- Tas, kuris toks kurčias, kad net iš draugo nenori išgirsti tiesos, yra beviltiškas.
- Pažinti meilikaujantį draugą nė kiek ne sunkiau, nei paspalvintus ir dirbtinius dalykus atskirti nuo to, kas tikra ir gryna.
- Tik vienu atveju mums nėra ko bijoti įžeisti draugą – kai reikia jam pasakyti tiesą ir taip įrodyti savo ištikimybę.
- Tikrą draugą nelaimėje pažinsi.
- Tikras draugas turi būti antruoju mūsų „aš“; jis niekuomet nepareikalaus iš draugo nieko, išskyrus tai, kas dorovinga ir puiku; draugystė mums duota iš prigimties kaip kilnumo pagalbininkė, bet ne kaip ydų palydovė.
Apie draugystę
[keisti]- Aš visų pirma galvoju, kad bičiulystė gali egzistuoti tiktai tarp gerų žmonių.
- Būtina draugystės sąlyga – nekelti ir nevykdyti reikalavimų, prieštaraujančių garbingumui.
- Draugystė gali būti tvirta tik sulaukus brandaus proto ir amžiaus.
- Draugystė geresnė už giminystę.
- Draugystė įmanoma tik tarp dorų žmonių.
- Draugystė ne mažiau reikalinga kaip oras, ugnis ir vanduo.
- Draugystė svečiuojasi visų žmonių gyvenime, bet norint ją išlaikyti, kartais tenka pakęsti nuoskaudą.
- Draugystės pagrindas – visiškas valios, skonio ir nuomonių sutapimas.
- Kiek įvairiausių teigiamybių turi draugystė! Ji visur jūsų paslaugoms; ji visur esanti; niekada neįkyri, niekada neateina ne laiku, ji teikia gerovei naują spindesį, o dauguma nesėkmių, kartu su ja išgyvenamų, nublanksta.
- Pasaulyje nieko nėra gražesnio ir malonesnio už draugystę; išbraukti iš gyvenimo draugystę – tolygu atimti iš pasaulio saulės šviesą.
- Plepa, kas tik ant liežuvio ateina.
- Reikia puoselėti draugystę, už ją nieko geresnio neturime.
- Tikra draugystė labai sunkiai randama.
- Tikrai draugystei būdinga duoti patarimus ir juos išklausyti.
- Tikrai draugystei privalu būti atvirai, be apsimetimo ir galvos linkčiojimo.
Apie garbę
[keisti]- Kuo garbingesnis žmogus, tuo jis mažiau įtaria kitus negarbingumu.
- Kuo žmogus protingesnis ir išmintingesnis, tuo jis tampa labiau neapkenčiamas, kai praranda savo garbingumo reputaciją.
- Narsumą seka garbė tartum šešėlis.
Apie gyvenimą
[keisti]- Gamtos mums duotas gyvenimas yra trumpas, tačiau atminimas apie gerai nugyventą gyvenimą yra amžinas.
- Gyvenimas teikia daugybę dingsčių įtarimams ir užgavimams, o juos ar apeiti, ar sumažinti, ar ištverti yra būdinga išminčiams.
- Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina.
- Gyvenimą valdo likimas, ne išmintis.
- Mokytam ir išsilavinusiam žmogui gyventi – lygu mąstyti.
- Reikia valgyti tam, kad gyventum, bet ne gyventi tam, kad valgytum.
- Taip gyvenau, maniau, kad ne veltui gimiau.
Apie istoriją
[keisti]- Istorija yra gyvenimo mokytoja.
- Istorija – tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis.
- Nežinosi istorijos – taip ir liksi kūdikiu.
- Pirmas istorijos uždavinys – susilaikyti nuo melo, antras – neslėpti tiesos, trečias – neduoti jokios progos įtarti šališkumu arba išankstiniu priešiškumu.
Apie išmintį
[keisti]- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys.
- Išmintis yra sielos sveikata, todėl išmintingus išmintinga gerbti.
- Sokratas buvo išmintingas todėl, kad nemanė žinąs ko nežinojo.
- Turėti išminties nepakanka, dar reikia mokėti ja naudotis.
Apie įstatymus
[keisti]- Esame įstatymų vergai, kad galėtume būti laisvi. — „Kalba apie Kluencijų“
- Ginklams žvangant, įstatymai tyli.
- Griežčiausias įstatymas dažnai sukelia didžiausią neteisybę.
- Įstatymai turi rauti su šaknim ydas ir diegti dorybes.
- Jei reik įstatymą pažeisti dėl valdžios, pažeisk jį, o apskritai vien tiesą gerbk.
- Pareigūnas yra kalbantis įstatymas, o įstatymas yra nebylus pareigūnas.
- Pernelyg griežtas įstatymas esti pernelyg neteisingas.
- Teisėjas – tai kalbantis įstatymas, o įstatymas – tai nebylus teisėjas.
- Vyriausybė yra kalbantis įstatymas, o įstatymas – nebyli vyriausybė.
- Žmogaus gerumas – įstatymų vadas.
Apie jaunystę
[keisti]- Aš vertinu jaunuolį, turintį šiek tiek senatvės, ir senį, turintį šiek tiek jaunystės. Kas tuo vadovaujasi, galės būti senas, bet siela toks niekada nebus.
- Jaunuolis privalo gerbti vyresniuosius.
- Mūsų jėgų nuostoliai daug dažniau esti jaunystės veržlumo negu griaunamo metų veikimo padarinys. Nesantūri, geisminga jaunystė perduoda senatvei susidėvėjusį kūną.
Apie jėgas
[keisti]- Jokia jėga nėra tokia stipri, kad atlaikytų baimės svorį.
- Nebijokite naudoti to, ką turite, o ką bedarytumėte, darykite iš visų jėgų.
- Valgyti ir gerti dera tiek, kad atkurtum savo jėgas, o ne jas slopintum.
Apie kalbą
[keisti]- Kalba turi plaukti ir rutuliotis iš dalyko išmanymo. Jeigu oratorius dalyko nesuvokė ir neperprato, visos gražbylystės – tik beprasmės vaikiškos pastangos.
- Nėra bjauresnės kalbos už gyrimąsi.
- Pagyrūniškos kalbos – pirmas silpnumo požymis, o galintieji atlikti didžius darbus laiko liežuvį už dantų.
- Paprastą kalbą iš pirmo žvilgsnio tarsi lengviausia pamėgdžioti, bet pirmieji bandymai parodys, kad nėra nieko sunkesnio.
- Plunksna – geriausias mokytojas, parašyta kalba vertesnė už tik apgalvotą.
Apie klaidas
[keisti]- Aš linkęs veikiau klysti su Platonu negu būti teisus su pitagoriečiais.
- Klysta kiekvienas, klaidos neišsižada tik beprotis.
- Klysti – žmogiška (lot. errare humanum est). – (Cicero, Philippica XII, 2).
- Žmogui būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo klaidos.
Apie laimę
[keisti]- Akla ne tik pati laimės deivė Fortūna; ji dažnai padaro aklais ir tuos, kuriems suteikia laimę.
- Dorovingi visi laimingi.
- Kiek daug žavesio prarastų laimė, jei niekas nesidžiaugtų ja kartu su mumis! Kaip sunku būtų pakelti nelaimes be draugo, jas išgyvenančio stipriau už mus!
- Ne filosofai, o apsukrūs sukčiai tvirtina, kad žmogus laimingas, kai gali gyventi pagal savo norus. Tai melas. Nusikalstami norai – didžiausia nelaimė. Jau verčiau negauti norimo dalyko, negu pasiekti tai, ko geisti – nusikaltimas.
Apie nusikaltimus
[keisti]- Didžiausias nusikaltimo skatinimas – nebaudžiamumas.
- Iš gobšumo atsiranda visokiausių nusikaltimų.
- Nebūsi išteisintas už nusikaltimą, kurį padarysi dėl bičiulio.
Apie protą
[keisti]- Kuo žmogus protingesnis ir talentingesnis, tuo tampa nepakenčiamesnis, kai praranda garbingojo reputaciją.
- Kuo žmogus protingesnis, tuo jis kuklesnis.
- Nemokšiškumas – proto naktis, naktis be mėnulio ir be žvaigždžių.
Apie senatvę
[keisti]- Santūrūs sugyvenami ir nepaniurę seni žmonės leidžia senatvę pakenčiamai; nepakantumas ir niūrumas sunkus kiekviename amžiuje.
- Užvis labiausiai senatvėje verta saugotis tingumo ir dykinėjimo.
Apie teisingumą
[keisti]- Teisingumas – atiduoti kiekvienam tai, kas jam priklauso.
- Teisingumas be išminties daug reiškia, išmintis be teisingumo nieko nereiškia.
- Teisingumo pradmenys yra du: niekam nekenkti ir duoti naudos visuomenei.
- Teisingumas yra iškilniausia dorybė.
Apie žmogų
[keisti]- Dažnai žmogus esti sau pikčiausias priešas.
- Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai, bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje „Tėvynė“. Kuris doras žmogus suabejos numirti už ją, jeigu tuo gali atnešti jai naudos.
- Žmogus turi išmokti būti pavaldus sau pačiam ir paklusnus savo paties sprendimams.
Kitos
[keisti]- Aš niekada nebūnu taip užimtas, kaip laisvalaikio valandomis.
- Aš prisiekiau liežuviu, bet ne mintimis.
- Atsargiai veikti dar svarbiau, negu išmintingai samprotauti.
- Darbai yra svarbiau už žodžius.
- Darbštus žemdirbys sodina medžius, kurių vaisių jis pats niekuomet nematys.
- Didi sąžinės galia: ji išsklaido menkiausią nekaltojo baimę ir nepaliaujamai piešia kaltininko vaizduotei visas jo užsitarnautas bausmes, vis primindams save.
- Doras žmogus, sėsdamasis į teisėjo kėdę, pamiršta asmenines simpatijas.
- Elkis taip, kaip tau liepia pareiga.
- Gamta vienatvės nepakenčia.
- Geriau mirti, negu vergauti.
- Išmintingų žmonių poelgiai padiktuoti proto, ne tokių sumanių – patirties, pačių tamsiųjų – būtinybės, gyvulių – prigimties.
- Iš tiesų iškalbingas tas, kuris apie paprastus dalykus pasako paprastai, apie didžius – pakiliai, apie vidutinius – santūriai.
- Įsakinėti sau yra didžiausia valdžia.
- Įsimylėjęs save varžovų neturi.
- Jei tik atsakymas švelnus, tai ir didžiausias piktumas savaime pranyksta.
- Kai kas nors kaltinamas, nėra nieko neteisingesnio, kaip išvardyti daugybę faktų, bylojančių prieš kaltinamąjį, ir nutylėti faktus, bylojančius jo naudai.
- Kai neturime kuo didžiuotis dabartyje, giriamės savo praeities pasiekimais.
- Kambarys be knygų – kūnas be sielos.
- Kas kentėjo, tas nepamirš.
- Kas narsus, tas ir drąsus.
- Kas padoru, tas verta pagarbos, ir kas verta pagarbos, visada padoru.
- Kas per laikai, kas per papročiai!
- Kitų ydas pastebime, o savųjų nematome.
- Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu.
- Kvailybė, net ir pasiekusi, ko troško, niekada nebūna patenkinta.
- Laikas švelnina liūdesį.
- Laisvai gyvena tik tas, kuris su džiaugsmu atlieka savo pareigas.
- Malonu prisiminti negandas, jeigu jos praslinko.
- Mankšta ir saikas gali net ir senatvėje išlaikyti šiokią tokią buvusią jėgą.
- Meilikavimas – ydų pagalbininkas.
- Melagiu mes netikime net tuomet, kai jis kalba tiesą.
- Mes esame tikrai laisvi, kai išsaugojame sugebėjimą svarstyti savarankiškai, kai būtinybė nepriverčia mus ginti svetimas nuomones.
- Mums būtina nuolat ugdyti ir reikšti ištvermę. Ji mums suteiks praktiškai viską.
- Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos.
- Nedera užvaldyti pokalbio it tėvonijos, iš kurios turi teisę išgyvendinti kitą; priešingai, reikia stengtis, kad kiekvienam ateitų eilė, kaip ir visur kitur.
- Negalima mylėti nei to, kurio bijai, nei to, kuris tavęs bijo.
- Negalima pasikliauti įpykusio liudininko parodymais.
- Nereikia tikėti viskuo, ką girdime.
- Nėra taisyklės be išimties.
- Nėra tokios savybės, kurią norėčiau ir svajočiau turėti mieliau už dėkingumą. Ji ne tik didžiausia vertybė, ji visų mūsų vertybių motina.
- Nėra tokios tvirtovės kurios negalėtų užkariauti pinigai.
- Niekas taip nekenkia kaip dedamos viltys.
- Niekuomet dar nebuvo poeto, kuris iškeltų kitą poetą aukščiau savęs.
- Patirtis yra geriausias mokytojas.
- Pats svarbiausias papuošalas – švari sąžinė.
- Pinigai – karo varomoji jėga.
- Pitagoriečių pavyzdžiu lavindamas atmintį, vakarais prisimenu tai, ką per dieną pasakiau, išgirdau ar nuveikiau.
- Poetais gimstama, oratoriais tampama.
- Popierius viską iškęs.
- Priešinimasis gamtai – gigantų karas prieš dievus.
- Protingos, glaustos mintys padeda gyventi.
- Raštas (iš gėdos) nerausta.
- Santuokos sąjunga – pirmoji žmonių visuomenės pakopa.
- Svarbiau yra apgalvotai veikti negu protingai mąstyti.
- Šeimoje, kaip ir valstybėje, taupumas – geriausias turto šaltinis.
- Tai, ką sukūrė poreikis, sumanyta seniau negu tai, ką sumanė malonumas.
- Taika tokia vertinga, kad pats žodis džiugina ausį.
- Taupumas – svarbus gerovės šaltinis.
- Tautos gerovė – svarbiausia sąlyga.
- Tik ta visuomenė, kurioje liaudis turi aukščiausią valdžią, yra tikra laisvės buveinė.
- Veidas – sielos atspindys.
- Vienam reikia apynasrio, kitam pentinų (vieną reikia sulaikyti, kitą paraginti).
- Visų daiktų pradžia yra maža.
- Žmogus, turintis sodą ir biblioteką, turi viską, ko jam reikia.