Šlovė
Iš Wikiquote.
[redaguoti] Antikiniai posakiai
- HEROSTRATO ŠLOVĖ. Bet kokiu būdu norima pasiekti šlovę, nevengiant ir nusikaltimo: pagal graiko, kurpiaus iš Efeso Herostrato, norėjusio kaip nors išgarsėti ir todėl sudeginusio Artemidės šventyklą, vardą.
- Jaunystė svajoja apie šlovę. – Dž. Baironas.
- Kelias į šlovę praskinamas darbu. – P. Siras.
- Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – H. Heinė.
- Šlovė, atėjusi staiga, veikiai išeina. - T. Fuleris.
- Šlovė – tai mirties šviesulys. - O. de Balzakas.
- Šlovė – tai nuodai, kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. - O. de Balzakas.
- Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. – S. Cveigas.
- Užkariautojo šlovė - žiauri šlovė; ji atsiranda naikinant žmones. - F. Česterfildas.