Vasilijus Suchomlinskis

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vasilijus Suchomlinskis (ukr. Василь Олександрович Сухомлинський; 1918-1970) – ukrainiečių pedagogas, rašytojas.

Paminklas V. Suchomlinskiui

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

Apie meilę[keisti]

  1. Be meilės žmogus tampa laukiniu. Ir kuo tas laukinis išsilavinęs, tuo jis pavojingesnis už neišsilavinusį laukinį.
  2. Meilė – tai amžinas grožis ir žmogaus nemirtingumas.
  3. Žmogiškoji meilė nepaveldima – ją reikia nuolat kurti, ugdyti.

Kitos[keisti]

  1. Abejingumas – širdies sustabarėjimas ir sukempėjimas. Abejingumas – nuodinga neapykantos žmonėms sėkla.
  2. Būti abejingam – vadinasi, iš esmės prarasti sugebėjimą šalia savęs jausti žmogų.
  3. Jeigu paauglystėje žmogus neišsiugdė dorovinės kultūros pagrindų, tai vėliau šito trūkumo niekad neatitaisys.
  4. Mokymas – tai tik vienas lapelis to žiedo, kuris vadinamas auklėjimu.
  5. Moralinis veidas žmogaus, kuriam atsiskleidžia gyvenimo horizontai, priklauso nuo to, kaip baigėsi jo susidūrimas su blogiu.
  6. Nėra kada auklėti sūnų, vadinasi, nėra kada būti žmogumi.
  7. Pažiūra į moterį – subtiliausias garbės, sąžinės, tvarkingumo, kilnumo matas, puikiausia jautrumo mokykla.
  8. Su blogiu reikia kovoti. Blogis neapkenčiamas. Susitaikyti su blogiu – vadinasi, pačiam tapti nedoru žmogumi.
  9. Užuojauta, jeigu ji reiškiama ne iš širdies, blogesnė už abejingumą.
  10. Žmogus gimsta ne tam, kad išnyktų kaip nežinoma dulkė. Žmogus gimsta tam, kad paliktų pėdsaką žemėje, kitų žmonių mintyse.