Prigimtis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Redagavimas (aptarimas | indėlis)
S Užrakino „Prigimtis“ [edit=autoconfirmed:move=autoconfirmed]
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
== Citatos ==
==Sentencijos==
# [[Dorovė|Dorovinė]] žmogaus [[prigimtis]] skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: [[poelgis|poelgiai]] priklauso tiesiogiai nuo [[charakteris|charakterio]] ar nuo [[idėja|idėjų]], kylančių matant kokį nors reiškinį. [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]].

# [[Gamta]] ir [[auklėjimas]] panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją [[prigimtis|prigimtį]]. [[Demokritas]].
# Pasinėrus į savo laukinę '''prigimtį''', geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo...- [[Frydrichas Nyčė]].
# Jei nori sugadinti žmogaus '''prigimtį''', pradėk ją taisyti. -[[Oskaras Vaildas]].
# Jei nori sugadinti žmogaus [[prigimtis|prigimtį]], pradėk ją taisyti. [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]].
# Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: [[prigimtis]], [[širdis]], [[kilnumas]], [[išsilavinimas]]. [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]].
# [[dorovė|Dorovinė]] žmogaus '''prigimtis''' skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo [[idėja|idėjų]], kylančių matant kokį nors reiškinį. - [[Onorė de Balzakas]].
# Pasinėrus į savo laukinę [[prigimtis|prigimtį]], geriausiai pailsima nuo savo [[nenatūralumas|nenatūralumo]], nuo savo [[dvasingumas|dvasingumo]]... [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# [[Gamta]] ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją '''prigimtį'''. - [[Demokritas]].
# Ne [[protas]] svarbiausia, o kas jį valdo: '''prigimtis''', [[širdis]], kilnumas, [[išsilavinimas]]. - [[Fiodoras Dostojevskis]].

== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
{{wikipedia}}
{{wikipedia}}

11:05, 10 balandžio 2009 versija

Sentencijos

  1. Dorovinė žmogaus prigimtis skiriasi nuo fizinės jo prigimties tuo, kad joje nėra nieko absoliutaus: poelgiai priklauso tiesiogiai nuo charakterio ar nuo idėjų, kylančių matant kokį nors reiškinį. – O. de Balzakas.
  2. Gamta ir auklėjimas panašūs. Auklėjimas perdaro žmogų ir sukuria jam antrąją prigimtį. – Demokritas.
  3. Jei nori sugadinti žmogaus prigimtį, pradėk ją taisyti. – O. Vaildas.
  4. Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas. – F. Dostojevskis.
  5. Pasinėrus į savo laukinę prigimtį, geriausiai pailsima nuo savo nenatūralumo, nuo savo dvasingumo... – F. Nyčė.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –