Žinios: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

19:35, 21 kovo 2009 versija

Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų,- argi tai mažiau negu kurti? - J. V. Gėtė.

Apie nieką nežinome net milijoninės vieno procento dalies. T. A. Edisonas
Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. - J. V. Gėtė.
Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti. - J. V. Gėtė.
Nežinome ir ne(su)žinosime. - Fiziologas Emil Heinrich du Bois-Reymond (lot. Ignoramus et ignorabimus). Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis).
Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. - J. V. Gėtė.
Žinios glūdi galvose, pilnose kitų žmonių minčių, išmintis - protuose, dėmesinguose sau. - William Cowper.

Wikipedia

Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –

Žinios

@@ 8 eilutė: / 8 eilutė: @@
 # Nežinome ir ne(su)žinosime. - Fiziologas [[Emil Heinrich du Bois-Reymond]] (lot. ''Ignoramus et ignorabimus''). ''Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis).
 # [[Žmogus|Žmogui]] nepakanka kaupti [[žinios|žinias]], reikia mokėti iš jų gauti [[palūkanos|palūkanas]]. - [[Johanas Volfgangas fon Gėtė|J. V. Gėtė]].
+# Žinios glūdi galvose, pilnose kitų [[Žmogus|žmonių]] [[Mintis|minčių]], [[išmintis]] - [[Protas|protuose]], dėmesinguose sau. - [[William Cowper]].
 == Nuorodos ==