Herbjorg Wassmo

Iš Wikiquote.
Jump to navigation Jump to search

Herbjorg Wassmo (angl.Herbjorg Wassmo; g. 1942) – norvegų rašytoja, dramaturgė.

Herbjorg Wassmo

Sentencijos[keisti]

  1. Apkalbos – nuodai. Jos žmogų gali nuvaryti į kapus.
  2. Ar visi jaučia tą patį? Ilgisi to, ko neturi? To vienintelio žmogaus. Tos, kuri moka suprasti nepanaudodama prieš tave. Tos, kuri nereikalauja tavęs turėti ir kuriai dėl to nereikia meluoti arba norėti būti nuo jos kuo toliau. Ar išvis tokia yra?
  3. Gyvenimas – kaip pabaisa su daugybe galvų ir nasrų. Nė nepajusi, kaip būsi suvalgyta.
  4. Mane keičia ne bėgantis laikas, o tai, ką aš su tuo bėgančiu laiku veikiu.
  5. Meilė yra gryna beprotybė. Tokia ji buvo visais laikais. Ji nepraeina. Ji nepraeina netgi tada, kai ją lydi kasdienybės ir audrų išbandymai. Ji atneša skausmą. Kai kada dar blogiau…
  6. Menas turi priversti apsinuoginti – tiek duodantįjį, tiek imantįjį.
  7. Moterys dažnai esti teisios. Tik galėtų to nesakyti. Nebūtina. Juk ir taip aišku.
  8. Pavydas yra infantilus, tamsus ir reikalingas jausmas. Blogiausiu atveju jis luošina, geriausiu – apvalo.
  9. Reikia tik nepalikti laiko dvejonėms.