Polis Anri Holbachas

Polis Anri Holbachas (pranc. Paul Henri Thiry d’Holbach, (1723-1789) – prancūzų filosofas.

Sentencijos

Būtinas savitarpio ryšys vadinamas dorovine pareiga, dorovine prievole.
Darydamas bloga, pasiduodamas aistroms, kenkdamas panašiems į save, atsisakydamas daryti jiems gera, slopindamas savyje gailestingumą, kiekvienas žmogus, kurio protas dar nėra visiškai aptemęs, labai gerai supranta, kad kiti žmonės jo nekenčia, kad jis turi saugotis jo priešiškumo, jis gėdijasi užsitraukti kitų žmonių panieką bei neapykantą; jis nuolatos jaučiasi esąs reikalingas jų pagalbos; patirtis rodo, jog slapčiausios jo ydos kenkia jam pačiam; jam be paliovos tenka būgštauti, kad jo nusikaltimai bei slaptos ydos atsitiktinai neiškiltų aikštėn; visi šie vaizdiniai ir gimdo gailestį bei sąžinės graužimą net tų žmonių, kurie netiki pomirtinio gyvenimo chimera.
Dorovė yra mokslas apie žmonių tarpusavio santykius ir priedermes, išplaukiančias iš šių santykių.
Draugas, nenaudingas savo bičiuliui, tampa jam svetimas.
Gyvenimo laimės nepatirsi, jei visą laiką drebėsi iš baimės.
Pilnutinei laimei mums reikia aplinkinių žmonių palankumo ir pagalbos, o šie sutiks mus mylėti ir gerbti, padėt realizuoti planus, darbuotis mūsų laimei tik tiek, kiek mes pasiryžę darbuotis jų gerovei; šis būtinas ryšys vadinamas dorovine priederme, dorovine pareiga.
Sakyti, kad doroviniai idealai įgimti ar kad jie instinkto rezultatas – tolygu tvirtinti esą žmogus sugeba skaityti dar nepažindamas raidžių.
Sąžinė – mūsų vidinis teisėjas, neklaidingai rodantis, ar mūsų poelgiai pelno artimųjų pagarbą, ar pasmerkimą.
Teisėtumas yra visų visuomeninių dorybių pagrindas.
Tik minties laisvė gali išauklėti kilniaširdžius ir taurius žmones.
Žmogus nelaimingas dėl to, kad nepažįsta gamtos.
Žmogus – tai pagauli, jautri, protinga ir nuovoki būtybė, siekianti išlikti ir būti laiminga.