Lietuvių patarlės ir priežodžiai
Iš Wikiquote.
(Nukreipta iš Patarlės)
Turinys |
[redaguoti] A
- Abejodamas ir tvarto nepastatysi, ir kiaulės iš bulvių neišvarysi.
- Abejojantį ir višta nugali.
- Abejojo, kad bėdos turtus išnešiojo.
- Abejojo, kad vilkas kitų avis nešioja, o kai jo nunešė, tada patikėjo ir rėkti pradėjo.
- Abrakas arkliui nesunkus.
- Abrako arkliui pagailėsi, duonos neturėsi.
- Abraku vaikų nepašersi, siūlu kailio neišpersi.
- Abu labu tokiu, kotas į kotą.
- Aiškiai kalba, tamsiai galvoja.
- Aitvaro atneštas turtas dažnai ašarom pavirsta.
- Aitvaro nešiotas – ne rėčiu sijotas.
- Aitvaru pakilo, vabalu nutūpė.
- Akėti nemėgino, o į lašinius įsismagino.
- Akių neatvėrei, atversi kišenę.
- Akys – dvi, kelių – šimtai.
- Akys kaip šakės, nosis kaip tošis, dantys kaip vargonai.
- Aklam kelio neparodysi.
- Aklas aklą netoli tenuves.
- Aklas būdamas, kitam kelio neparodysi.
- Aklas ir ant lygaus kelio suklumpa.
- Aklą ir šiaudas paklupdo.
- Akmuo nesėjamas dygsta, nelaimė nekviečiama atvyksta.
- Alkana varna ir vanagą puola.
- Alkanam sausa duona už medų skanesnė.
- Alkis – geriausias mokytojas.
- Amerikoj nieks pinigais nešiks.
- Amžiną bėdą velnias išgalvojo, amžiną laimę žmogus išsvajojo.
- Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
- Amžius stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro.
- Angelas apleis, velnias ateis – vienas nebūsi.
- Anyta – velnio pramanyta.
- Anytos raganos, bet ir marčios – ne angelai.
- Anytos žodžiai skaudesni už motinos rykštę.
- Ant arklio jojo, arklio ieškojo (sakoma, kai žmogus turi daiktą po ranka ir jo dar ieško).
- Ant aruodo ir kiaulė gaspadinė.
- Ant jaunos karvės auga pinigai.
- Ant savo kiemo šuva ir vilko nebijo.
- Ant seno kailio reikia naujo botago.
- Ant svetimo arklio toli nenujosi.
- Ant visų žiedų bitė tupia, bet ne iš visų medų ima.
- Apetitas atsiranda bevalgant.
- Apkalbėjo ragana velnią, kad jis vaikšto be kelnių.
- Apmąstyk viską, ką sakai, bet nesakyk visko, ką mąstai.
- Aprenk kuolą, ir tas bus gražus.
- Aprėdytas ir kelmas kitaip atrodo.
- Apsivedė negalvodamas, pagyvens raudodamas.
- Apsivesi dėl pinigų – būsi tėvas svetimų vaikų.
- Apsivesi su darbininke – nepasigailėsi, o apsivesi su gražuole – ramybės neturėsi.
- Apsivesi su pinigais – būsi su ragais.
- Ar ilgam šuniui dešra po kaklu?
- Ar išmano kiaulė pipirus – mislija, kad žirniai.
- Ar taip dėsi asilui kepurę, ar kitaip – vis tiek ausys matyti.
- Ar valdžia nepatinka, ar pinigai negražūs.
- Arklio, kuris veža, botagu nepliek.
- Arklį gavęs, gaidžio negeisk.
- Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
- Aš jam su duona, ans man su akmeniu sveidė, – ar ne bjaurybė?
- Ateitis – rūkuose, praeitis – varguose.
- Atlaidai – kunigų pinigai.
- Atsargiau reikia su nepažįstamu kalbėti, o su priešu – geriau tylėti.
- Atsargumas gudriems nepakenkia, kvailo nepamoko.
- Atsargų žmogų ir Dievas saugo.
- Aukštai kilęs, žemai pulsi.
[redaguoti] B
- Bagotam pinigai iš dangaus krinta.
- Baimė su meile drauge nevaikšto.
- Baimė turi didžias akis.
- Balta duona juodom rankom uždirbama.
- Be darbo – ilgu, su darbu – sunku.
- Be duonos sotus nebūsi.
- Be kantrybės nėra galybės.
- Be skausmo nėra džiaugsmo.
- Bepig senam meluoti, o turtingam vogti.
- Bepigu su pinigais.
- Bernas – arklyje, merga – lopšyje.
- Bėda be pinigų, bėda su pinigais.
- Bėdoje pinigai atsiras.
- Biednam ir blusos pinigai.
- Bijai vilko – neik į mišką.
- Bijok Dievo! (dievobaimingų žmonių ir dievobaimingiems skirtas apeliavimas į kokių nors dalykų šventumą).
- Bitutės sunkus darbelis, bet saldus vaiselis.
- Byra kaip iš prakiurusios mašnos pinigai.
- Blizga kaip senmergės zerkolas.
- Blogai be pinigų, ale blogai ir su pinigais.
- Blogi pinigai nepasiduoda.
- Brangus dangus, bet su auksu ir ten įsipirksi.
- Brangus tėvam vaikas, bet ir čia turi būti saikas.
- Blogų kalbų nedidink, jos pačios auga.
- Būk atsargus svajodamas, nes kartais svajonės išsipildo.
- Būk girtinas, bet nesigirk.
[redaguoti] D
- Dangun pinigų nereikia.
- Danguj su pinigais nenusipirksi nieko, pekloj – gal nors smalos.
- Darbas dėl akių duonos nepelno.
- Darbas – laimės šaltinis.
- Darmi pinigai nepašildo.
- Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.
- Didelis juokas – maža išmintis.
- Didi išmintis mažoj galvelėj sutelpa.
- Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda.
- Dievas davė dantis, duos ir duonos.
- Dievas duoda riešutų, bet jų neišgliaudo.
- Dieve, duok iš pono elgetą, ne iš elgetos poną.
- Didžiausiu išdaviku gali būti tik artimiausias draugas.
- Dykai gauti pinigai sunkūs.
- Dovanotam arkliui į dantis nežiūri.
- Draugai, kol atskirai pinigai.
- Draugas nelaimėje užjaučia, laimėje pavydi.
- Draugą nelaimėje pažinsi.
- Draugų prie stikliuko netrūksta, o kai bėda – visi nurūksta.
- Du kvaili, trečias – be proto.
- Duok, Dieve, bėdą – pinigų bus.
- Duok durniui kelią.
- Duona avižainė putra dirsinė.
- Duona ne marti, kad ir karti.
- Duona už auksą brangesnė.
- Duona – ne marti; suvalgysi, ir nebėr.
- Durniui ir pinigai rodosi.
- Durniui pinigai – smertis.
- Džiaugiasi biednas vaikais, o bagotas pinigais.
- Džiaugiasi kaip senmergė berną gavusi.
[redaguoti] G
- Gajus kaip ragana skandinama.
- Galvos daro patarimus, o pinigai nutarimus.
- Gaspadoriaus akimi gyvuliai tunka.
- Gera širdelė – plika subinėlė.
- Gerais norais ir pragaras grįstas.
- Geras artojas ir su žąsinu paaria.
- Geras kalboj, blogas darbe.
- Gerbk kitus, tada ir tave gerbs.
- Geriau atviras priekaištas, negu paslaptingas pyktis.
- Geriau būti protingam nekaip turtingam.
- Geriau senmergystė negu bloga moterystė.
- Geriau su protingu vyžotu negu su kvailu piniguotu.
- Geriau savo utėles mušt, negu svetimi pinigai skaityt.
- Geriau sunkiai dirbti, negu lengvai elgetauti.
- Geriau sužiedėjusi duona savo namuose, negu daugybė valgių ant svetimo stalo.
- Geriausi rūbai nauji, geriausi draugai – seni.
- Gerų tėvų geri ir vaikai.
- Gėda gyventi ne nepritekliuje, o purve.
- Gėris nugali blogį.
- Giliau arsi – gardesnę duoną valgysi.
- Gilus protas, nors žmogus kuprotas.
- Ginčai akli, ginčai kurti.
- Ginčais proto neįrodysi.
- Ginčydamasis greičiau sulauksi bėdos negu naudos.
- Girtam ir avelė – panelė.
- Girtam saulė klane miega.
- Girtas – piktas lyg raganos piršlys.
- Gyvais pinigais mokėti.
- Gudrybė mokina, gudrybė ir skandina.
- Gudrybė retai kada su dora vienu keliu eina.
- Gudrybė – tėvas suktybių, o motina – melagystė.
- Gudrumas proto neatstoja.
- Gudrumu visur pralįsi, bet ne iš visur sausas išlįsi.
- Gudrus kaip lapė.
- Gudrus kalba tik reikalui esant, durnas – visados.
- Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.
- Gudrus svetimas klaidas suskaityti, kvailas, kai reikia savo nors vieną pamatyti.
- Gudrų apgauna, kvailas pats apsigauna.
- Gvoltu bučiuojant, dvasia dvokia.
[redaguoti] I, Į
- Ieškok kaip duonos ir rasi.
- Ilga kalba be vaisiaus.
- Ilgos kalbos nepadės, kur pinigas neskambės.
- Ir dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
- Ir dumia kaip ragana, kačergą apžergusi.
- Ir eina patylomis, kaip šešėlis per šiaudus.
- Ir gandras ne kiekvienam laimę žada.
- Ir gandro lizdas nuo bėdų neapsaugo.
- Iš aitvaro turto nebūsi laimingas.
- Iš daug kalbos mažai naudos.
- Iš guolio nekepsi raguolio.
- Iš kalbos gali spręsti apie darbą.
- Iš kišenės byra pinigai.
- Iš mėšlo virvę veja.
- Iš tų miltų nekepsi duonos.
- Iš vakaro nemiga – iš ryto nekela.
- Išalkusiam duona rupi.
- Išmintingam nepritinka pykti.
- Išmokyk, žmogus, akmenį plaukti.
- Išpurtino kaip vanagas vištą.
- Į dangų su pinigais neįsipirksi.
[redaguoti] J
- Jam paskolinsi – lopeta užmokės.
- Jau ji liko kačėnų (kopūsto kotas) graužt, nabašninkų praust. (Apie senmergę).
- Jaunam ir pelė dantis duoda.
- Jei aš meluoju, tai tu vagi.
- Jei ne pinigais, tai sėtiniais.
- Jei nėr proto, ar su lopeta įmesi?
- Jei širdžiai miela, akiai dailu.
- Jei tau žalia akyse, dar nereiškia, kad atėjo pavasaris.
- Jei tiesos negali pasakyti, geriau nutylėk.
- Jo burna nedurna – duodama žiojas.
- Juo trobos dangum dengtos, lauku tvertos.
- Juoda duona – ne badas.
- Juodos gaspadinės rankos – balta duona, baltos rankos – juoda duona.
- Juoktis – sveika.
- Jūrą perplaukęs, klane nuskendo.
[redaguoti] K
- Ką darai – daryk gerai.
- Ką gali padaryti šiandien, neatidėk rytojui.
- Kad ir už ožio, bile čipką (ištekėjusios moters kepuraitė) užvožė, kad ir už jaučio, bile vyrą gaučiau.
- Kad katės lotų, šuns nebereikėtų.
- Kad nupiešti dramblį, pirmiausia reikia jį pamatyti.
- Kad sapne rasiu, duosiu.
- Kada gi pekloj velnio nebuvo?
- Kada pinigai kalba, tada tiesa tyli.
- Kaimynas artimesnis už giminaitį.
- Kaip dirba, taip turi.
- Kaip pasiklosi, taip išmiegosi.
- Kalba kalbą atveda.
- Kalbėk ir akmenį rankoj turėk.
- Kalbos – vežimais, o naudos – už grašį.
- Kalbus kalbą, darbus darbą randa.
- Kam pinigai, tam ir teisybė.
- Kame yra šviesos, ten ir šešėlių esti.
- Kartojimas – žinojimo motina.
- Kas bus, kas nebus, bet žemaitis nepražus!
- Kas nedirba, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia.
- Kas nuo baimės bėga, tas į duobę įpuola.
- Kas protingas, tas turtingas.
- Kas savo kalbą niekina, kitos neišmoks.
- Kas skaito ir rašo, tas duonos neprašo.
- Kas tėvų neklauso, eina šunim šėko pjauti.
- Kas tėvų neklauso, valgo duoną sausą.
- Kas tyli, tą visi myli.
- Katė pečių pajudins!
- Kerta medį virbalui dirbti.
- Kiaulės gėdos neturi.
- Kiaulės nosis smarvės nebijo.
- Kitas skausmų nesumažins.
- Kitų klausyk, ale savo protą turėk.
- Kyšių neima, bet be dovanų neprisileidžia.
- Klausk kvailio razumo.
- Ko žiopsai kaip prūso kišenė?
- Kojomis nosies nenušnypši.
- Kokie pinigai, tokios tvoros.
- Kokie tėvai, tokie ir vaikai.
- Koks tavoras, tokie ir pinigai.
- Koks skausmas, toks ir dejavimas.
- Kožnas savo protu džiaugias.
- Kudlota kaip raganos šluota.
- Kunigo pinigai, vilko pasninkas ir girto malda – vienam ponui tenka.
- Kunigų pinigais pekla budavota.
- Kuo giliau po mėšlą kapstaisi, tuo daugiau jis smirda.
- Kuo labiau kiaulės nusipeni, tuo arčiau jų galas.
- Kupetose – ne šienas, skolose – ne pinigai.
- Kuprotą oželį tik vilko dantis pataiso.
- Kur yra nelaimė, ten nėr pavydo.
- Kur matei, kad iš batų aulų šaudytų?
- Kur kunigas – ten pinigai, kur davatkos – ten plepalai.
- Kur nėra kančių, nėra ir maldų.
- Kur pinigai, ten ir draugai.
- Kur pinigai – ten teisybė, kur syla – ten galybė.
- Kur prasčiokui kvepia, ten ponui smirda.
- Kur žiūri – ten mėsa, kur pjauni – ten kaulas.
- Kvailą ir bažnyčioj muša.
- Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
- Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.
[redaguoti] L
- Labas vakaras po naudingai praslinkusios dienos.
- Laikas brangesnis už pinigus.
- Laikas – pinigai.
- Laikas – pinigai, minutė – litas.
- Laikas pinigais neskaičiuojamas.
- Laikymas negeras pinigų ir gerus paikina.
- Laimė ir nelaimė praslenka ilgainiui.
- Laimė yra it stiklas, nes veikiai susikulia.
- Laimė – ne piniguose, bet jų kiekyje.
- Laimės kūdikis.
- Laimingas, kuris gali privalgyti sulos su duona, nes, sulai esant, duonos nėra, duonai esant, sulos nėra.
- Lakstai kaip kipšas po jaują.
- Lapė ir pelė daug turi urvų.
- Ledas slidus, gyvenimas žmogaus dar slidesnis.
- Leki kaip sakalas, nutūpi kaip vabalas.
- Lekia kaip be galvos.
- Lenda kaip šapas į uodegą.
- Lengva pasakyti, bet ne padaryti.
- Lengva pažadėti, sunku ištesėti.
- Lenk medį, kol jaunas.
- Lėtoji kiaulė gilesnę šaknį knisa.
- Lietuvį už vyžą skaito.
- Liežuvio sauso nieks neklauso.
- Lig neatsigėręs, nespjauk į vandenį: rasi pats sugersi.
- Lig saulė patekės, rasa akis išės.
- Liga ne sesuo.
- Linai nesėti, o jau drobes audžia.
- Linksmi neapveža nuliūdusių, nuliūdę nemyli juokingų.
- Liolių raugalas.
- Lipšni kalba apmaudą mažina.
- Litas – ne pinigai, ubagas – ne draugas.
- Liuosybės noras daugel kraštų pražudė.
[redaguoti] M
- Martelė – ne dukrelė, anyta – ne motinėlė.
- Melas duris atidaro, bet akis uždaro.
- Melu gerai svečiuosna važiuoti, bet sunku namo grįžti.
- Meluoja, kad net ausys kruta.
- Meluoja kaip piršlys.
- Meluok melą – išvesk galą.
- Meluot nemeluoju, ale ir teisybę retai kada sakau.
- Meluoti nemoku, o tiesos – nė pradėti.
- Mergelės kilmę ir gražumą pinigai padidina.
- Mergos darbas, kunigo pinigai ir žydo dūšia – nežinia kur dingsta.
- Miklus kaip sausa šaka.
- Mylėt ir žadėt nereikia pinigai mokėt.
- Mokytas – iš knygų, o durnas – iš galvos.
- Mokslas pinigai moka.
- Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
- Moteriškės ilgas rūbas, trumpas ūmas.
[redaguoti] N
- Ne darbų turite bijoti, bet savo minčių.
- Ne dyvas, kad šuva prarijo kirvį.
- Ne iš varno subinės pinigai plūst.
- Ne mano kiaulės, ne mano pupos.
- Ne naujuose namuose pinigai.
- Ne piniguose laimė.
- Ne su pinigais gyvensi.
- Ne tas išmintingas, kuris moka atskirti gėrį nuo blogio, bet tas, kuris iš dviejų blogybių moka išsirinkti mažesnę.
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
- Ne tas sotus, kuris laižos.
- Ne vien duona žmogus gyvas.
- Ne viskas auksas kas auksu žiba.
- Neapykanta yra bloga patarėja.
- Neapykantos sėkla nesėjama auga.
- Nearsi, nesėsi – duonos neėsi.
- Neduok, Dieve, su gyvais velniais muštis.
- Negi sėdės kaip senmergės prie arbatos.
- Negirk marčios be metų.
- Nei karaliui iš debesų nekrinta į košę pinigai.
- Nei puta pūsti, nei pinigai mokėti.
- Nekenčia kaip katė grietinės.
- Nekrutėsi – neturėsi.
- Nelaimę sutinki, o pro laimę praeini.
- Nelaimės ir vargai eina ne miškais, o žmonių sprandais.
- Nemesk kelio dėl takelio.
- Nemokytas ir iš atbulos knygos moka skaityti.
- Neperšokęs griovio nesakyk op.
- Nesigirk, kad klojasi, nes nelaimė gali už durų stovėti.
- Nesikelk su gandrais: su varnomis nukrisi.
- Neskubėk ir būsi pirmas.
- Net ir kiaulė eidama kriuksi.
- Netikrus pinigus padaro žmonės, netikrus žmones padaro pinigai.
- Netriesk Zapės pinigais.
- Neturi miltų – duonos nekepk.
- Nevaryk dievo į medį.
- Niekam nuo kalno nebyra pinigai.
- Nuo kvailumo vaistų nėra.
- Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi.
- Nutarškėjo kaip raganos ratai.
[redaguoti] O
- Obuolys nuo obels netoli nurieda.
[redaguoti] P
- Pagal rūbą sutinka, pagal protą palydi.
- Palaidais plaukais tik ragana vaikščioja.
- Pas mus yra razumas, pas durnis pinigai.
- Pasakyk, kas tavo draugas, pasakysiu, kas tu esi.
- Paseno, o proto neįgavo.
- Pasidalintas skausmas – pusė skausmo, pasidalintas džiaugsmas – dvigubas džiaugsmas.
- Pasiliksi, mergele, rugienų griebti. (Apie senmergę).
- Peilis neaštrus, nuriekta duona kaip arimas.
- Penkis litus pinigais ir utėlę su ragais.
- Per savo šešėlį dar niekas nėra peršokęs.
- Pergalė rodo, ką žmogus gali, o pralaimėjimas – ko jis vertas.
- Pijokas prageria, liurkis prakūrija, o durniaus ir taip pinigai praeina.
- Pinigai cūdus daro.
- Pinigai daug išveda blogio.
- Pinigai duris atidaro.
- Pinigai ėsti neprašo.
- Pinigai – galvažudžiai.
- Pinigai – geras tarnas, bet blogas šeimininkas.
- Pinigai greit užkelia, ale greit ir nuleidžia.
- Pinigai ir bjaurastis visada kartu.
- Pinigai ir dorą žmogų išveda iš kelio.
- Pinigai ir per mūrus įlenda.
- Pinigai kunigo ieškojo, o nūnai kunigas pinigų.
- Pinigai laimės neatstoja.
- Pinigai lengvai paimti, lengvai ir išeina.
- Pinigai mėgsta rankas kietas.
- Pinigai – ne kilbasa, nesuuosi, kur padėta.
- Pinigai – ne skutuliai.
- Pinigai ne upeliu teka.
- Pinigai – ne vanduo, nepasemsi.
- Pinigai nėr viskas, bet be pinigų viskas yra niekas.
- Pinigai niekada neišeina iš mados.
- Pinigai po pasaulį vedžioja.
- Pinigai rasti – dar ne tavo.
- Pinigai – smertis.
- Pinigai sunkiau išlaikyti negu uždirbti.
- Pinigai – tai vanduo.
- Pinigai teisia, pinigai baudžia.
- Pinigai uždirbti yra malonesni.
- Pinigai valdo pasaulį.
- Pinigai viską padaro.
- Pinigai žmogų neišganys.
- Pinigai žmogų pakaria ir paleidžia.
- Pinigai žmogų vaiku padaro ir į kapus nuvaro.
- Pinigais užkrauti.
- Pinigais užsiversti.
- Plaukia kaip pinigai į kunigo mašną.
- Po darbo ir duonos pluta gardi.
- Procevok savo nagais ir vartok tais pinigais.
- Protas išmintį vedžioja.
- Protas rankas ir kojas vaduoja.
[redaguoti] R
[redaguoti] S
- Samdytas – ne gimdytas.
- Sava duona gardesnė už svetimus pyragus.
- Savo ydas svarstyk, o artimo pamiršk.
- Sena merga ir velniui ant kaklo kabysis.
- Sena merga kaip vienagalė (žarna) – vis susiraukus.
- Sena merga neatstoja nė menturio (lopetėlė košei maišyti).
- Sena merga – sena padla.
- Sena merga, senas šuo ir senas kunigas – tai vis viena (t.y. niekas jų nemyli.)
- Sena merga svietui dėl vargo.
- Sena merga ubagui – pratrydęs veršis kunigui.
- Senai mergai bile tik su kelnėm ir gerai.
- Senai mergai patiksi, nors nuo visų atliksi.
- Senam – nuodėmės, jaunam – niekai.
- Sens – protu, jauns – gvoltu.
- Senų mergų kartuvių nėr (t.y. už senmergystę nebaudžiama).
- Siuvo mašną su švaika – pinigai pabiro.
- Skatiką pinigais ir varliukę su nagais.
- Skausmo nei sėja, nei pjauna.
- Skausmo neragavęs, laimės nepažinsi.
- Skubėjimas – klaidų tėvas.
- Skubėk lėtai.
- Skubų darbą velnias neša.
- Spjūvio atgal negrąžinsi.
- Stovi kaip busilas ant vienos kojos.
- Su baime maža laimė.
- Su gandrais išlėksi, o su žvirbliais nukrisi.
- Su išplėštais pinigais neilgai džiaugsies.
- Su kuo sutapsi, tokiu ir pats tapsi.
- Su melu nueisi, tik atgal negrįši.
- Su melu netoli nuvažiuosi.
- Su pinigais ir pragare nepražūsi.
- Su pinigais ir velnią ant stogo užvarysi.
- Su pinigais į dangų neįkopsi.
- Su pinigais kiekvienas gudrus.
- Su pinigais nevaikšto.
- Su pinigais visur gerai.
- Su šviesa kelia, su tamsa gula.
- Su taukinu snukiu teeina šeimynos samdyti.
- Sveikata ir už auksą brangesnė.
- Svetimi pinigai nešildo.
- Svetimo skausmo nepasisavinsi.
- Svetimu protu toli nenuvažiuosi.
[redaguoti] Š
- Šaukšte prigirdytų, kad galva tilptų.
- Šaukštu saulės neuždengsi.
- Šimtas litų – ne pinigai, mužikas – ne brolis.
- Šimtą rublių pinigais ir utėlę su ragais.
- Širdis moters mieruojas pinigais.
- Šykštuolio pinigai šviesos nemato.
- Šventas kaip švento Jurgio eržilas.
[redaguoti] T
- Tai pinigai nepatinka, tai valdžia.
- Tas, kas gailisi blogų, kenkia geriems.
- Taupyk duoną rytojui, o ne darbą.
- Teisybė už saulę šviesesnė.
- Teisybės pinigais neužklosi.
- Tėvai peni vaikus žuvimis, o vaikai tėvus – šunimis.
- Tėvai verkia, kad vaikas nevalgo, vaikas verkia, kad tėvas valgo.
- Tiesos maiše nepaslėpsi.
- Tiesus kaip alkūnė, gudrus kaip avinas.
- Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
- Tik nelaimėje pažinsi draugą.
- Tikėkis geriausio, bet ruoškis blogiausiam.
- Tyla – gera byla.
- Tyli kiaulė gilią šaknį knisa.
- Tol draugai, kol atskirai pinigai.
- Tol klausiau tėvų, kol žąsino bijojau.
- Tos pačios akys rauda, tos pačios juokias.
- Turškiasi kaip antis po vandenį.
- Turtai laimės neatneša.
- Turtingą ir į dangų įleis, kai pažvangins pinigais.
- Turtingas protą kišenėj nešioja.
- Turtingo ir melas teisingas.
[redaguoti] U
[redaguoti] V
- Vaikai vanagai, kur tėvo pinigai.
- Vaikščioja kaip antis, kanapėmis prisigėrusi.
- Vaiposi kaip ragana prieš velnią.
- Vakaras pranašesnis už rytą.
- Vakaras rytą moko.
- Vasarą be darbo sėdėsi, žiemą duonos neturėsi.
- Velniui katiliukas, o man pinigai.
- Verkia duona tinginio valgoma.
- Vienam reikia pačios su galva, kitam su pinigais.
- Vienas auga į protą, kitas – iš proto.
- Vienas rublis ne pinigai, o tūkstantis – ne juokai.
- Vieno – tiesa, o kito – nemelas.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Visi pinigai ir mašina.
- Visi veršio pinigai.
- Visiems pinigai skaitomi.
- Vogti pinigai – ne geram daiktui pirkti.
- Vogti pinigai prasvilina kišenę.
