Visarionas Belinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
# Kiekvienas [[kraštutinumas]] yra [[ribotumas|ribotumo]] sesuo. |
# Kiekvienas [[kraštutinumas]] yra [[ribotumas|ribotumo]] sesuo. |
||
# Kiekvienas [[žmogus]] turi abiejų rūšių [[trūkumas|trūkumų]] - įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius - ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti. |
# Kiekvienas [[žmogus]] turi abiejų rūšių [[trūkumas|trūkumų]] - įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius - ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti. |
||
# Kur nėra visiško [[atvirumas|atvirumo]], [[pasitikėjimas|pasitikėjimo]], ten nėra ir negali būti [[draugystė]]s. |
|||
# Mokėti rašyti [[eilėraštis|eilėraščius]] dar nereiškia būti [[poetas|poetu]]: visos [[knyga|knygų]] lentynos užverstos šios tiesos įrodymais. |
# Mokėti rašyti [[eilėraštis|eilėraščius]] dar nereiškia būti [[poetas|poetu]]: visos [[knyga|knygų]] lentynos užverstos šios tiesos įrodymais. |
||
# [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. |
# [[Protas]] duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai. |
18:50, 20 vasario 2008 versija
Виссарион Григорьевич Белинский (1811-1848) - rusų literatūros kritikas, filosofas, visuomenės veikėjas.
Sentencijos
- Gyvenimas, kaip ir kulka, gelbsti drąsų ir muša bailį.
- Jausmas – ugnis, o mintis – alyva.
- Kiekvienas kraštutinumas yra ribotumo sesuo.
- Kiekvienas žmogus turi abiejų rūšių trūkumų - įgimtų ir įgytų; smerkti pirmuosius beprasmiška, nežmogiška ir nedovanotina, smerkti antruosius - ir galima, ir reikia, nes jų galima atsikratyti.
- Kur nėra visiško atvirumo, pasitikėjimo, ten nėra ir negali būti draugystės.
- Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais.
- Protas duotas žmogui tam, kad jis išmintingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog gyvena neišmintingai.
- Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai.
- Žmona – ne meilužė, o draugė ir mūsų gyvenimo palydovė, ir mes iš anksto turime priprasti prie minties mylėti ją ir tuomet, kai ji bus senyva moteris, ir tuomet, kai ji bus senutė.