Jonas Paulius II
Jonas Paulius II (lot.Johannes Paulus II, (1920-2005) – 264-asis popiežius (1978-2005), katalikų bažnyčios vadovas, lenkų dvasininkas.
Sentencijos
[keisti]Apie Dievą
[keisti]- Dievas ateina pas mus per dalykus, kuriuos geriausiai pažįstame ir galime lengviausiai patikrinti – per mūsų kasdienio gyvenimo dalykus.
- Gyvybė yra dovana, gauta iš Dievo, mūsų Kūrėjo, ir mes privalome duoti ataskaitą Dievui, kaip ją panaudojome: ar gėriui ar blogiui.
- Kiekvienos kultūros širdis ir esmė yra požiūris į didžiausią iš visų slėpinių – Dievo slėpinį.
- Ne, mus išgelbės ne formulė, bet Asmuo ir tikrumas, kurį jis (Dievas) mums įkvepia: Aš esu su jumis!
- Privalome nepainioti Kūrėjo su Jo kūriniais.
- Tėvas mums paveda darbą – pradėti čia, žemėje, kurti dangaus karalystę, kurią Jo Sūnus atėjęs skelbė ir kuri pasieks pilnatvę laikų pabaigoje.
Apie tikėjimą
[keisti]- Tikėjimas ir protas – tai lyg du sparnai, kuriais žmogaus dvasia pakyla į tiesos kontempliavimą. Pats Dievas įkurdino žmogaus širdyje troškimą pažinti tiesą, kurio galutinis tikslas – pažinti Jį patį, idant žmogus, pažindamas ir mylėdamas Dievą, pasiektų visą tiesą ir apie save.
- Tikėjimas – tai laisvės pasiūlymas.
- Tikėjimas visada reikalauja daug pastangų, nes tikėjimas mus išveda už mūsų pačių ribų. Tikėjimas leidžia suvokti gyvenimo tikslus ir paskatina veikti.
Kitos
[keisti]- Ateitis prasideda dabar, ne rytoj.
- Laisvė nėra tironijos ar priespaudos nebuvimas. Laisvė nėra ir leidimas daryti, kas patinka. Laisvė yra skirta tiesai ir išsiskleidžia tada, kai žmonija ieško tiesos ir gyvena ta tiesa.
- Malda yra geriausiai mus sujungiantis ryšys. Tik per maldą tikintieji susitinka kitame lygmenyje, kuriame nelygybė, nesusipratimai, kartėlis ir priešiškumas įveikiami, įveikiami Dievo, Viešpaties ir mūsų visų Tėvo, akivaizdoje.
- Tauta, kuri su tokiu ištvermingumu ir pamaldumu keliauja į tą kalną pastatyti naują kryžių, tiki gyvenimu, tiki prisikėlimu. (Apie lietuvių tautą ir Kryžių kalną).
- Tvirta taika yra ten, kur dvi pusės priima viena kitą ir moka iš širdies atleisti. Mums visiems reikia, kad kiti žmonės mums atleistų, tad ir patys turime būti pasirengę atleisti.
- Žmogus, susižavėjęs reliatyvizmu ir skepticizmu, puola į netikros laisvės ieškojimus, kuriuose neras pačios tiesos.
