Džudi Pikolt
Džudi Pikolt (angl.Jodi Picoult, g. 1966) – amerikiečių rašytoja.
Sentencijos
[keisti]- Formulė laimei apskaičiuoti: T/L, arba tikrovė padalinta iš lūkesčių. Yra du būdai tapti laimingam: pagerinti tikrovę arba sumažinti lūkesčius. Tačiau kas atsitiktų, jeigu išvis neturėtum jokių lūkesčių? Iš nulio juk negali dalyti. Ar tai reiškia, kad jeigu tiesiog leisiesi gyvenimo plukdomas pasroviui ir priimsi visos jo niuksus, niekada negalėsi būti laimingas? – „Devyniolika minučių“.
- Gyvenimas yra tai, kas nutinka, kai neįvyksta visi „o kas, jei“, kai tave aplenkia visa tai, apie ką svajoji, viliesi ar baiminiesi. – „Devyniolika minučių“.
- Išdavystė – tai akmuo po bendros lovos čiužiniu – kad ir kaip keistum kūno padėtį, jis vis tiek jaučiasi. Kokia prasmė atleisti, kai giliai sau prisipažįsti, jog niekad nepamirši?
- Jeigu priimi Jėzų ir atgailauji, tau atleidžiama. Tarsi religija būtų koks bilietas į milžinišką nemokamų atrakcionų salę, kur tave iškrapšto iš bet ko ir iš visa ko.
- Leiskite man pasakyti jums štai ką: kai sutinki vienišių, nesvarbu, ką jis tau besakytų, netiesa, jog jis vienišas dėl to, kad mėgsta vienatvę. Jis vienišas todėl, kad nors ne kartą mėgino pritapti prie pasaulio, žmonės jį nuolatos apvildavo.
- Niekas nenori pripažinti, bet blogi dalykai vis įvyksta. Gal todėl, kad visi jie susiję grandine, kažkas labai seniai padarė pirmą blogą dalyką, o tai paskatino ką nors kitą padaryti dar vieną blogą dalyką, ir taip toliau. Suprantat, kaip tame žaidime: sušnabždi sakinį kam nors į ausį, o tas žmogus sušnibžda tą sakinį darkytam, ir galų gale sakinys išeina visai ne tiks, koks buvo. – „Devyniolika minučių“.
- Pusės egzistuoja visuomet. Visuomet yra ir nugalėtojas, ir pralaimėjusysis. Šalia kiekvieno žmogaus, kuris gauna, turi būti tas, kuris duoda.
- Suprantate, ant lyno stovintis cirko akrobatas nori, kad kiekvienas patikėtų, jog tai, ką jis daro, jam yra visiškai lengva, bet atidžiai pažvelgus matyti, kad vienintelis jo troškimas yra sėkmingai pasiekti kitą lyno galą.
- Šautuvas be žmogaus yra niekas. – „Devyniolika minučių“.
- Tačiau kai pagalvoji, o gal blogi dalykais atsitinka dėl to, kad tai vienintelis būdas mums priminti, kaip turėtų atrodyti gėris. – „Devyniolika minučių“.
- Tapdamas tėvu, žmogus nepasirašo sutarties, bet jo pareigos nematomu rašalu išvardytos. Yra straipsnis, kad tu turi remti savo vaiką, netgi jei daugiau niekas jo nepalaiko. Tai tu turi atstatyti tiltą, netgi jei pats vaikas jį sudegino.
- Visi kartoja, kad sugrioviau jų gyvenimą, bet niekam lyg ir nerūpėjo, kai mano gyvenimas buvo griaunamas.