Erazmas Roterdamietis
Erazmas Roterdamietis (lot.Desiderius Erasmus Roterodamus (tikr. Gerhardas Gerhadsas) (1469-1536) – olandų teologas, humanistas, filosofas.
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]Aie draugus
[keisti]- Draugas turi prisiimti dalį bičiulio sielvarto.
- Gėris be draugų yra nemalonus.
- Jokios gyvenimo gėrybės nedžiugins, jeigu jomis naudosimės vieni, nesidalydami su draugais.
- Kas gali būti panašesnio į kvailystę, kaip nuolaidžiauti savo draugų silpnybėms, nematyti jų trūkumų, žavėtis jų ydomis tarsi dorybėmis.
- Pataikauti savo bičiulių silpnybėms, nematyti jų ydų, net žavėtis jų trūkumais, tartum dorybėmis – argi tai nėra gimininga kvailybei?
- Susiradęs naujų draugų, nepamiršk senųjų.
Apie išmintį
[keisti]- Fortūna mėgsta žmones ne labai protingus, bet užtat drąsius, įpratusius kartoti: kas bus, tas bus! Išmintis, atvirkščiai, padaro baugius.
- Išmintis padaro baugius: todėl visur, kur pamatysite išminčių, bus skurde gyvenančių, badaujančių, nešvarių, niekinamų ir neapkenčiamų. Tuo tarpu kvailiai plaukte plaukia, jie pasiekia aukštas valstybines vietas, žodžiu, visokeriopai klesti.
- Kaip nėra nieko kvailesnio už išmintį ne vietoje, taip nieko negali būti negudresnio už paiką protingumą.
Kitos
[keisti]- Aklųjų šalyje viena akim regintis – jau karalius.
- Dailumo reikia ne tik menui, bet ir visiems žmogaus darbams.
- Dažniausiai nugali tas, į kurį nežiūrėta rimtai.
- Gamta neapkenčia dirbtinio blizgesio, ir visų geriausiai klesti tai, kas nesudarkyta jokio dirbtinumo.
- Gyvenimas yra ne kas kita, kaip tam tikra komedija, kurioje žmonės, užsidėję vieni vienokias, kiti kitokias kaukes, vaidina kiekvienas savo roles.
- Jeigu kam nors trūksta prigimties dovanų, jis kompensuoja tą trūkumą didesne pasitenkinimo savimi doze.
- Jau daug metų matome, kad valdovai nieko kita nedaro, tik kariauja; tarp teologų, kunigų, vyskupų ir liaudies nėra nė menkiausio sutarimo: kiek galvų, tiek nuomonių. Jų dvejojimas daugiau negu moteriškas... Jei laikytume vadžias savo rankose, dievaži, žmonių santykiai pasidarytų pakenčiamesni.
- Kalba – geriausias tarpininkas užmegzti draugystei ir santarvei.
- Kiekviena įgimta yda darosi dvigubai didesnė, bandant ją paslėpti po išorinės dorybės kauke.
- Mandagumas sąlygoja ir skatina mandagumą.
- Nelemta žmogui būti visuomet ir visu kuo laimingam.
- Nematome savo ydų, kaip kuprinės ant pečių.
- Nepasotinamas turtuolis yra vargšų vargšas.
- Netekti draugystės – tas pats, kas netekti saulės.
- Netgi pats siekimas didžiųjų darbų yra vertas garbės.
- Nė vienas pasaulyje negimsta be trūkumų. Kieno trūkumų mažiau, tas geresnis už kitus.
- Nėra nieko sunkaus žmogui, kuris turi valią.
- Niekas taip nekankina žmonių, kaip nešvari sąžinė.
- Niekas taip nepriartina senatvės kaip nesaikingas girtavimas, nežabota meilė ir besaikis geidulingumas.
- Numatyti pavyksta ne burtus metant ir ne spėjant, o protu.
- Pačius daiktus suvokti sunku, net lengviausius, kaip, pavyzdžiui, gramatiką, o nuomonės įsisavinamos be vargo, ir jų vienų su pertekliumi pakanka.
- Pataikavimas nesuderinamas su ištikimybe.
- Tai, kuo nusidedame jaunystėje, tenka išpirkti senatvėje.
- Taigi, kaip gramatikos nemokąs žirgas nėra nelaimingas, lygiai taip negalime vadinti nelaimingu ir kvailo žmogaus, nes jau tokia jo prigimtis.
- Žmonės, patikėkite manimi, ne gimsta, o formuojasi.
