Rumi

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Rumi – XIII a. persų poetas, sufijų dvasininkas, mistikas.

Sentencijos[keisti]

  1. Ar nesakiau tau? Jie tave apkaltins visomis blogybėmis, jie vadins tave bjauriais vardais, jie privers tave pamiršti, kad aš esu tavo laimės šaltinis.
  2. Aš [mirtis|miriau]] kaip mineralas ir tapau augalu. Aš miriau kaip augalas ir išaugau gyvūnu. Aš miriau kaip gyvūnas ir buvau žmogumi. Kodėl aš turėčiau bijoti? Kada aš buvau mažesnis nei mirdamas?
  3. Bangų judėjimas dieną ir naktį kyla iš jūros. Tu matai bangas, bet, kaip keista, - nematai jūros!
  4. Įsimylėjėlio maistas yra jo meilė Dievui, visi kiti žmonės jo akyse yra neverti nė pupelės.
  5. Jei nori šviesti kaip diena, sudegink saviegzistencijos naktį. Ištirpk Būtyje, kuri yra Viskas.
  6. Kas elgiasi nuolankiai, tas gauna nuolankumą.
  7. Kiekviena kvapni rožė mums atskleidžia Visatos paslaptis.
  8. Kiekvienas buvo sutvertas kokiam nors darbui ir to darbo troškimas įdėtas į kiekvieną širdį.
  9. Kiekvienas mato nematomą, priklausomai nuo savo širdies tyrumo, o tai priklauso, kiek jis ją nuvalė. Tas, kas ją nuvalė, tas mato daugiau - vis daugiau nematytų formų atsveria jam.
  10. Meilė man sako, kad nėra nieko, kas nebūtų aš. Būk tylus.
  11. Meilė neturi pamatų. Tai beribis vandenynas be pradžios ir pabaigos.
  12. Mylėti, tai pasiekti Dievą.
  13. Nebūk lašas, tapk vandenynu.
  14. Nepaliauk belsti, ir viduje slypintis džiaugsmas galiausiai atvers langą pažiūrėti, kas beldžia.
  15. Nesielvartauk. Viskas, ko netenki, sugrįžta, tik kita forma.
  16. Net jei pasiklysi rūstybėje tūkstančius metų, galų gale rasi, kad tai, kas yra tavo didžiausia svajonė, esu aš.
  17. Paaiškinimas yra lyg tarnautojas, kuomet pasirodo karalius. Tarnautojo galios išnyksta ir jis pasislepia savyje. Paaiškinimas, tai Dievo metamas šešėlis; Dievas yra saulė.
  18. Po truputį Dievas panaikina žmogaus grožį, po truputį jaunas medis suvysta. Matyk ir kartok: viskas, kas duota gyvenimo, baigiasi mirtimi. Neįsimylėk kaulų, ieškok dvasios!
  19. Stebėk stebuklus, lyg jie vyktų aplink tave. Neskelbk jų. Jausk meniškumą judėdamas pro juos ir būk tylus.
  20. Te grožis to, ką tu myli, būna grožis to, ką tu darai.
  21. Tyla yra vandenynas, kalba yra upė. Kai vandenynas tavęs ieško, nebrisk į kalbos upę. Klausyk vandenyno ir baik savo kalbos reikalus.
  22. Visi mes esame liūtai, tačiau tik išoriškai. Mes linkstame papūtus net mažiausiam vėjeliui.
  23. Visos jūsų kančios kyla iš troškimo turėti tą, ko negalite. Kuomet šio troškimo atsikratysite, jūsų kančios išnyks.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje