Lietuvių mįslės

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Mįslė – alegorinis posakis, reikalaujantis atminti, įspėti.

Negyvoji gamta[keisti]

A[keisti]

  1. Anoj pusėj marių širmi žirgai žvengia, kitoj pusėj marių – kamanos blizga. (Žaibas ir griaustinis)
  2. Aš ne gėlelė, bet iš gėlelių, aš ne lapelis, bet iš lapelių. (Vainikas)
  3. Aš pats, pati plati, sūnus greitas, duktė akla. (Dangus, žemė, vėjas, naktis)
  4. Auksinis obuolėlis pro langą šviečia. (Saulė)
  5. Aukso lenta praskilo, visas pasaulis sukilo. (Saulė patekėjo)
  6. Aukso paklodė visą žemę apglobė. (Aušra)
  7. Auksu mesta, sidabru austa, deimanto peiliu rėžta. (Vaivorykštė)

B[keisti]

  1. Be kojų, be rankų duris atidaro. (Vėjas)
  2. Be kojų, be rankų vartus atkelia. (Vėjas)
  3. Be kojų, be sparnų į medį įskrido. (Sniegas)
  4. Be rankų, be kojų gražiai teplioja. (Šaltis)
  5. Be rankų, be kojų, o gražiai piešia. (Šaltis)
  6. Be rankų, be kojų tiltą pastato. (Ledas)
  7. Be sparnų lekia, be kojų bėga. (Vėjas)

Č[keisti]

  1. Čia yra, čia nėra, bet niekuomet nežūna. (Mėnulis)

D[keisti]

  1. Dega visą dieną, bet nesudega. (Saulė)
  2. Devynspalvis vandeninis kaspinas. (Vaivorykštė)
  3. Didelis kamuolys pilnas auksinių adatų prikištas. (Saulė)
  4. Dieną naktį eina, niekad nesustoja. (Laikas)
  5. Dieną naktį joja, niekas kelio nepastoja. (Vėjas)
  6. Dundulis kalnas, geležinis arklas. Kai sužvinga, toli girdis. (Dangus, žaibas, griaustinis)
  7. Dvylika broliukų viena juosta susijuosę. (Mėnesiai)

Ė[keisti]

  1. Ėjau naktį, pamečiau sagtį, mėnuo rado, saulė pagavo. (Rasa)
  2. Ėjo pana per pievą, pametė perlų karolius, mėnuo rado, saulė surinko. (Rasa)

G[keisti]

  1. Gale lauko du tilvikai plauko. (Saulė ir mėnulis)
  2. Gale lauko katilėlis plauko. (Saulė)
  3. Glėbiu nepaimsi, saujoj neišlaikysi, kai bėga – nesuturėsi. (Vanduo)

I[keisti]

  1. Ilgas ir plonas žolėje pasislepia. (Lietus)
  2. Ir plonas, ir ilgas, o kai ant žemės atsisėda – nesimato. (Lietus)
  3. Iš seno jaunas, iš jauno senas, ir taip nuo amžių jisai gyvena. (Mėnulis)

J[keisti]

  1. Juoda karvė visus gyvius pargriovė. (Naktis)
  2. Juodas jautis dangų laižo. (Audrų debesys)
  3. Juodas katilas, pilnas varškės prikratytas. (Dangus ir žvaigždės)

K[keisti]

  1. Kai mėlynas, juokiasi, kai pilkas, verkia. (Dangus)
  2. Kiaura bačka[1] vandens pilna. (Šaltinis)
  3. Kur tu bėgi rangytine? Kas tau darbo nuskustine! (Upė ir pieva)

L[keisti]

  1. Laukas nematomas, avys neskaitytos, piemuo raguotas. (Dangus, žvaigždės, mėnulis)
  2. Lauke tašo, į kambarį skiedros lekia. (Saulės spinduliai)
  3. Lekiu kaip ponas, tupiu kaip sakalas, visi manim džiaugiasi, bet po kojomis mindo. (Sniegas)
  4. Liūtas kriokia, visa žemė dreba. (Perkūnas)

M[keisti]

  1. Manęs dažnai laukia, o kai ateinu – visi kaip patrakę nuo manęs bėga. (Lietus)
  2. Matau – negirdžiu, girdžiu – nematau. (Sniegas ir lietus)
  3. Medžio galva, sidabro plaukai. (Šerkšnas)
  4. Meška bėga, visa giria dunda. (Vėjas)
  5. Mėlynoj paklodėj daug baltų lopų. (Debesys danguje)
  6. Mėlynoj pievelėj piemenėlis baltas avis gano. (Dangus, saulė ir debesys)
  7. Močia pasislėpė, tėvas pasirodė. (Saulė ir mėnulis)

N[keisti]

  1. Nei gimsta, nei auga, nei miršta, o yra. (Akmuo)
  2. Nei šertas, nei girdytas, o diena dienon tunka. (Ledas)
  3. Neturi sparnų – padangėm skrajoja, neturi kojų – po žemę slankioja. (Lietus)
  4. Nors mus supa ir spaudžia, bet jo nematom. (Oras)

O[keisti]

  1. Ore skraido, ant žemės guli, medyje tupi, ant rankos kaista, vandenyje prigeria, prie krosnies išnyksta. (Snaigė)

P[keisti]

  1. Pati plati, pats dar platesnis, viena duktė mato, kita žabalė. (Žemė, dangus, diena, naktis)
  2. Pilna marška trupinių ir kampelis lašinių. (Mėnulis ir žvaigždės)
  3. Pilnas laukas urvelių. (Nupjauta rugiena)
  4. Pilnas rėtis trupinių. (Dangus ir žvaigždės)
  5. Pro langą skiedros byra. (Saulės spinduliai)
  6. Pusė balta, pusė juoda, galuose raudona. (Diena ir naktis)
  7. Pušis linko, niekieno nelenkiama. (Saulė leidžiasi)

R[keisti]

  1. Raudona ropė per dangų kopė, kuoduota pempė paskui ją tempė. (Saulė ir debesys)
  2. Rudenį gimsta, pavasarį miršta. (Sniegas)

S[keisti]

  1. Seni kubilai, nauji dangčiai. (Užšalusios balos)
  2. Sidabro laukas be takų. (Ežeras)
  3. Skaisti graži mergužėlė mėlynoj pievoj vaikštinėja. (Saulė)
  4. Skrenda, skrenda, bet žemėn nenusileidžia. (Debesys)
  5. Sukarpyta, sudraskyta, laukuose išmėtyta. (Sniegas)

Š[keisti]

  1. Šimtais skaito, tūkstančiais skaito ir niekaip nesuskaito. (Žvaigždės)
  2. Šio ryto martaitė, perlų kepuraitė. (Rasa)
  3. Šulinyje sūris. (Mėnulis)
  4. Šviesus mažas skritulėlis, bet ir šimtas arklių nepavežtų. (Saulė)

T[keisti]

  1. Tarp dangaus ir žemės mėlyna juosta. (Oras)
  2. Toli žirgas žvengia, arti kamanos skamba. (Perkūnas)

U[keisti]

  1. Už kaimo grytelės kabo mėsos šmotelis[2]. Šunys loja – pasiekti negali. (Mėnulis)
  2. Už lango skiedros byra. (Sninga)

V[keisti]

  1. Vandeniu maudo, ugnim spjaudo ir smarkiai bara. (Audra)
  2. Vasarą nesušyla, žiemą nesušąla. (Akmuo)
  3. Vidur dvaro blynas karo. (Mėnulis)
  4. Vienas lieja, antras geria, trečias auga. (Lietus, žemė, žolė)
  5. Visas kelias žirniais nubarstytas. (Dangus ir žvaigždė)
  6. Visą dieną žibina, vakare šešėlius didina. (Saulė)
  7. Visą šalį balta paklodė užklojo. (Sniegas)

Ž[keisti]

  1. Žemiau už gyvatę šliaužioja, aukščiau už paukščius skraido. (Vanduo)
  2. Žiburys kamine, dundulys danguje. (Žaibas ir perkūnas)

Gyvoji gamta[keisti]

A[keisti]

  1. Ant geležinių lėkščių mėsa stovi. (Pakaustytas arklys)
  2. Ant kojytės kepurytė. (Grybas)
  3. Ant lentelių vaikštinėja, ragu žolę skabinėja. (Žąsis)
  4. Ant vieno kotelio daug vėliavėlių zaidzia. (Medis)
  5. Apskritas kabo, o barzda dreba. (Obuolys)
  6. Apvalus skylišius, plaukuotas vagišius. (Pelė oloje)
  7. Atbėgo du štuku buku ir pagriebė dvi štiki biki. (Vilkai ir ožkos)
  8. Ateina bajoras ant dviejų kriukių, su mėsos barzda, su kaulo burna. (Gaidys)
  9. Ateina bobelė su devyniom skarelėm, kas ją paliečia, tas gailiai verkia. (Svogūnas)
  10. Ateis mėnuo mojaus[3], atlėks paukštis iš gojaus, kas tą paukštį užmuš – savo kraują pralies. (Uodas)
  11. Atjoja raitelis, bet nelabai didelis, per žalią kalną, apsivilkęs marška. (Žirnis)
  12. Audžia be staklių. (Voras)
  13. Auga ąžuolėlis, ant viršūnės obuolėlis. (Linas)
  14. Aukšta bajorė, po kaklu kasa. (Ožka)
  15. Aukšta lazdelė, didelė galvelė. (Aguona)
  16. Aukštas ąžuolėlis, ant viršūnės burbulėlis. (Linas)
  17. Aukštas kalpokas, vyno smokas[4], akmens šerdis. (Slyva)
  18. Aukštas senis, balta oda, medžiams sprogstant pieno duoda. (Beržas)

B[keisti]

  1. Balta kaip sniegas, žalia kaip dobilas, raudona kaip kraujas. (Vyšnia)
  2. Be durų, be langų pilna troba svečių. (Agurkas)
  3. Be kirvio, be pjūklo namą pastato. (Kregždė)
  4. Be kojų, be rankų lipa į dangų. (Apynys)
  5. Be langelių, be durelių pilna troba žmonelių. (Žirnis)
  6. Be rankų, be kojų į medį įlipa. (Apynys)
  7. Be rankų, o namus pastato. (Paukštis)
  8. Bekepurio šiltas paltas, iš to palto kyšo kaltas. (Bebras)
  9. Beria saujom, ima glėbiais, vėl ima saujom ir dalina visiems. (Grūdai)
  10. Bėras – ne žirgas, žalias – ne žolė, mėlynas – ne dangus, geltonas – ne vaškas, pilkas – ne kiškis, žilas – ne senelis, baltas – ne sniegas. (Linas)
  11. Blizga kaip auksas, bėga kaip vanduo. (Sėmenys)

Č[keisti]

  1. Čyrukas vyrukas ore verkia. (Vyturys)

D[keisti]

  1. Daug broliukų vienam lopšy supasi. (Žirniai)
  2. Daug gražių raudonų mergelių linguonėje linguoja. (Vyšnia)
  3. Du bėga, du veja, šeši šimtai švilpia. (Arklys)
  4. Dvi geldaitės, dvi paltaitės, ant viršaus kepurė uždėta. (Ąžuolo gilė)
  5. Dvi lentutės, dvi geldutės, ylos kotas, katile dugnas. (Ąžuolo gilė)

E[keisti]

  1. Eina be kojų, ragai galvoje. (Sraigė)
  2. Eina kaip meška, knisa kaip šernas, baubia kaip jautis. (Mėšlavabalis)
  3. Eina mėsos šmotas[5], vinių priklotas. (Ežys)
  4. Eina pirtin juodas, išeina raudonas. (Vėžys)
  5. Eina ubagėlis ant dviejų kriukių, o jo sermėgėlė iš šimto stukių[6]. (Gaidys)
  6. Ežys aprėdytas, asloj pastatytas. (Eglutė)

Ė[keisti]

  1. Ėjo mucikas, susitiko puciką: ar neregėjai šniputės? (Vilkas, šuo, kiaulė)

G[keisti]

  1. Gale dvaro skolininkas, kas praeina, tam užmoka. (Varnalėša)
  2. Gale lauko katilėlis verda. (Skruzdėlynas)
  3. Galvą nuo liemens nukirto, kraujas nebėgo, liemuo nevirto. (Kopūstas)
  4. Girioj gimęs, girioj augęs, saulės nematęs. (Medžio šerdis)
  5. Gyva būdama ant vandens siūbavau, numirus – po galva palindau. (Žąsis)
  6. Gyvas Dievą nešiojo, bet dangaus nedastojo[7]. (Asilas)
  7. Graži mergaitė, sidabro suknaitė. (Žuvis)
  8. Gražus katilėlis, vos prisiliesi – užverda. (Skruzdėlynas)

I[keisti]

  1. Ilgasnukė, mandrakojė šimtą rūbų dėvi. (Žąsis)
  2. Iš vieno dėjimo dešimt kiaušinių. (Bulvė)
  3. Iš vienos kertelės į kitą kertelę, kol atneša bačkelę[1]. (Višta deda kiaušinį)
  4. Išėjo be kirvio, be peilio, parsinešė dvi geldas, dvi paltis. (Riešutas)
  5. Iššoko perukas[8] iš balto akmenuko, apsirengęs šilko marškinėliais. (Viščiukas)

J[keisti]

  1. Jauna graži, sena gardi. (Aguona)
  2. Juoda kiaulė po žemes rausias. (Kurmis)
  3. Juodas puodas, kuo labiau maišysi, tuo labiau verda. (Skruzdėlynas)
  4. Jūrų mergos, šilkų kasos, vokiškai šneka. (Meldai)

K[keisti]

  1. Kabo kabikas, žiūri žiūrikas, kad kabikas nekabėtų – ir žiūrikas nežiūrėtų. (Lašiniai ir katinas)
  2. Kai gyvas buvau – visų bijojau, kai numiriau – žmogui ant galvos atsistojau. (Kiškis)
  3. Kai jauna buvau – rože žydėjau, kai pasenau – akis įgijau, pro tas akis pati išlindau. (Aguona)
  4. Kailį nešioja, galvą valgo, mėsą laukan meta. (Linas)
  5. Kalną suverčia, darbininko nematyti. (Kurmis)
  6. Keli broliukai vienam lopšy guli. (Pupos)
  7. Keturi broleliai verkia, į vieną dubenį ašaros teka. (Karvę melžia)
  8. Keturi trataluoja, šimtai žemę šluoja. (Arklys)
  9. Keturi upeliai į vieną ežerą teka. (Karvę melžia)
  10. Keturi žydai eina keliu, o barzdos atgal atsuktos. (Arklio koja)
  11. Keturių palų tvartas, o vidury baltas. (Grikis)
  12. Keturlapis, keturšakis, ant viršūnės saulė teka. (Jurginas)
  13. Kėpštakojis pagiry, atžagaris vandeny. (Kiškis ir vėžys)
  14. Kojytė žalia, galvytė raudona. (Gėlė)
  15. Kur tik einu, ten ramu, pilnas laukas akmenų. (Bulvių laukas)

L[keisti]

  1. Lauko gale puodas verda. (Skruzdėlynas)
  2. Liemuo be krūtinės, bet su širdim, su šimtais kojų ir tūkstančiais plaukų. (Medis)
  3. Lygūs laukai be takų, o ąžuolai be šakų. (Upė ir meldai)

M[keisti]

  1. Marga marginaitė šile baladojasi[9]. (Genys)
  2. Marti šių metų, šimto nuometų. (Kopūstas)
  3. Maža kamarėlė aukštai pakabinta, stipriai užrakinta. (Riešutas)
  4. Mažam puodely gardi košelė. (Riešutas)
  5. Mažas broliukas dideliais žingsniais laukus matuoja. (Žiogas)
  6. Mažas puodeliukas, skanus viraliukas. (Kiaušinis)
  7. Mažas vyrelis, žalia barzdelė. (Morka)
  8. Mažas vyrukas, aštrus kirvukas. (Bitė)
  9. Mažas žirgelis dideliais žingsniais bėga. (Žiogas)
  10. Medžio viršuje meduolis kabo. (Obuolys)
  11. Mėsos puode geležis verda. (Pažabotas arklys)
  12. Mėsos stirta geležim paspirta. (Pakaustytas arklys)
  13. Miške gimęs, miške augęs, o miško nematęs. (Medžio šerdis)

N[keisti]

  1. Namie palikau, lauke sutikau, savos nepažinau. (Bitė)
  2. Ne karalius, o karūną nešioja. (Gaidys)

P[keisti]

  1. Pana pirty, kasos lauke. (Morka)
  2. Pats kaip kibiras, o prie virvelės prikabintas. (Dynė)
  3. Pavasarį geltonas, rudenį baltas. (Žąsiukas)
  4. Per visą amžių iš namų neišeina ir nemato kaip namai iš vidaus atrodo. (Sraigė)
  5. Piktų šunų šimtai, nei lazda nuo jų gintis, nei duonos duoti. (Skruzdėlės)
  6. Pilkas – ne vilkas, ilgaausis – ne kiškis, su kanopom – ne arklys. (Asilas)
  7. Plačios kojelės, geltona noselė. (Antis)
  8. Plaukų glėbys, kiaušinių rėtis. (Bulvių krūmas)
  9. Po ledu žirklės. (Vėžys)
  10. Po žaliuoju ąžuolu apsisukau kamuoliu. (Ropė)
  11. Po žemę vaikšto, dangaus nemato. Nieko neranda ir vis dejuoja. (Kiaulė)
  12. Puiki panelė kiekvieną kreipia iš kelio. (Uoga)

R[keisti]

  1. Rankomis kvėpuoja, kojomis valgo. (Augalas)
  2. Raudonas gaidelis po žeme gieda. (Burokas)
  3. Raudonas puodelis, baltas kamštelis. (Avietė)
  4. Ritas rituolis per aukštus kalnus, per geležinį tiltą. (Žirnis ir arpas)
  5. Ruda rudeklė, darbšti pereklė, takus numynė, kalnus supylė. (Skruzdė)
  6. Rudenį gimęs, žiemą miegojęs, vasarą augęs ir miręs. (Rugys)

S[keisti]

  1. Saldus – ne medus, pakabintas nevarva. (Kriaušė)
  2. Samanyne stuobrelis riogso. (Grybas)
  3. Sėdi nykštukas barzdotas, joja ponas bagotas[10]. Netingėjo ponas nusėsti ir nykštuką suėsti. (Uoga)
  4. Sėdi panelė ant kalnelio su raudona kepurėle, kas pro ją praeina – tas lenkiasi. (Uoga)
  5. Simo duktė / jauna pana viena koja šimtą vyrų pakiloja. (Aguona)
  6. Stovi baslys, tame baslyje daug laiptelių, tuose laipteliuose muzikantai griežia. (Medis ir paukščiai)
  7. Stovi lazda, ant lazdos namas, o jame tūkstantis gyventojų. (Aguona)
  8. Stovi ponaitis ruda kepuraite, kas jį pamato – už kojų griebia. (Baravykas)
  9. Striukas bukas vokietukas šimtu rūbų apsirėdęs. (Kopūstas)
  10. Su liemeniu, bet be krūtinės, su širdimi, bet be plaučių, su šimtu kojų, bet nevaikšto, su plaukais, bet niekas jų nesušukuoja. (Medis)
  11. Su liemeniu ir šaknim, bet ne medis, su kepure, bet ne vyras. (Grybas)
  12. Su sparnais, bet ne paukštis, su kailiu, bet ne žvėris. (Bitė)
  13. Svyru svyru svyruonėlis, lingu lingu linguonėlis. (Beržas)

Š[keisti]

  1. Šalderiukas bulderiukas, trejais kailiniais apsivilkęs. (Svogūnas)
  2. Šarangė varangė po suolu susirangė. (Šuo)
  3. Šimtas lapų, šimtas palapų, patsai ant vienos kojos. (Kopūstas)
  4. Šimtu vytas, šimtu pintas, šimtu pavijotas. (Kopūstas)
  5. Šiurina, purina ir dangun kopia. (Apynys)
  6. Šliukščia beliukščia visa piniguota. (Žuvis)
  7. Šoka kaip mergelė, žvengia kaip kumelė. (Šarka)

T[keisti]

  1. Tėvas sieksninis, močia sprindinė, vaikai pabiručiai. (Žirniai)
  2. Tėvas tyslys, močia pamplė, vaikai pabiručiai. (Žirnis)
  3. Tindi rindi ritinėlė, žalia mano kepurėlė. (Morka)
  4. Tyso grigulis miške atsigulęs: lapą pasiklojęs, lapu užsiklojęs. (Agurkas)
  5. Troba be langų, be durų, kai šeimininkas nori išeiti, turi duris išlaužti. (Kiaušinis ir viščiukas)
  6. Turi sparnus, bet neskraido, neturi kojų, bet nepavysi. (Žuvis)
  7. Turiu sparnus – nelakioju, moku žaisti, nors be kojų, per lauką neinu ir į dangų nežiūriu. (Žuvis)
  8. Tūkstantis skyrelių viename tiltelyje. (Bičių korys)

U[keisti]

  1. Už žirnį mažesnis, už šunį piktesnis. (Pipiras)

V[keisti]

  1. Vaitė raitė bajoraitė, suko gūžtą viso miško, dės kiaušinį šimtatrynį. (Agurkas)
  2. Vandeny namuko durys, šeimininkas bekepuris. (Bebras)
  3. Vasarą su kailiniais, žiemą su marškiniais. (Medis)
  4. Vieną paslėpiau, tūkstantį radau. (Aguona)

Ž[keisti]

  1. Žalia kaip žolė, maža kaip pelė, saldi kaip medaus taurė. (Kriaušė)
  2. Žalia panelė, kasos garbanotos. (Rūta)
  3. Žalia višta, mėlyni kiaušiniai. (Slyva)
  4. Žalia žolė, bet ne žolė. Su uodega, bet ne pelė. (Agurkas, bulvė)
  5. Žalias raitelis ant raudono žirgo joja. (Morka)
  6. Žaliašūbė, trumpasiūlė pro tvorą žiūri. (Dilgėlė)
  7. Žemėj pūdė, žiemą šaldė, o vasarą giltinę atsiuntė. (Kvietys)
  8. Žiba kaip šilkas, kanda kaip vilkas. (Dilgėlė)

Žmogus[keisti]

A[keisti]

  1. Anoj pusėj beržynėlio tala lala šokinėja. (Dantys ir liežuvis)
  2. Arklys ant šunies joja, o žmonės ploja. (Smuikas groja)
  3. Ateina protingas, išeina kvailas. (Girtuoklis smuklėje)
  4. Ateina slaptai, išeina viešai. (Mirtis)
  5. Ateina tylėdama, išeina giedodama. (Mirtis)
  6. Atvažiavo pakulioriai[11], išsigando gaspadoriai; per lygias pievas važiavo, daug gero sugavo. (Žvejai žvejoja)

B[keisti]

  1. Baloj balaitėj nuklimpo kumelaitė. Penki vilkai traukė, du vanagai laukė. (Lėkštė, šaukštas, pirštai, akys)
  2. Baltų vištelių pilna laktelė. (Dantys)

D[keisti]

  1. Daili kamarėlė pilna kultuvėlių, o joje šunelis guli. (Burna, dantys, liežuvis)
  2. Dešimt uždirba, trisdešimt du pradirba. (Pirštai ir dantys)
  3. Dešimt vyrų tabalokų traukia tinklą ant dvejokų. (Kelnes maunasi)
  4. Dešimt vyrų traukia lyną į išdžiūvusį alksnyną. (Verpia)
  5. Du gauruoti susikloja, vieną pliką pakavoja[12]. (Akių blakstienos)
  6. Du ratai pagiry stovi. (Ausys)
  7. Du šnaru šnarina, du vanagu kabina, o paskui smakis cimpina. (Artojas aria)
  8. Du turliukai turlinėja, daug vanagų krapštinėja. (Akėja dirvą)
  9. Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia. (Liežuvis)
  10. Dvi galvos, dvi rankos, šešios kojos, o eina keturiom. (Raitelis joja)
  11. Dvi mergaitės viską apšviečia. (Akys)
  12. Dvi seselės per kalnelį nesueina. (Akys)
  13. Dvi žvakelės prie kalnelio. (Akys)
  14. Dviem pupom visą lauką apsėja. (Akys)
  15. Dvikojis ilgaliežuvis viską nulaižo. (Pjauna žolę)

E, Ė[keisti]

  1. Eglė, ant tos eglės linas, ant to lino molis, tame molyje rugiai, tuose rugiuose kiaulė, apie tą kiaulę vilkai sėdi, akimi žibina ir tą kiaulę kibina. (Eglinis stalas, uždengtas linine staltiese, ant staltiesės molio dubenyje ruginė košė su spirgais, o ją vaikai valgo)
  2. Esu balta ir visai nekalta, bet šeimininkė vis mane kumščiuoja. (Duoną minko)
  3. Ėda kaip arklys, dirba kaip gaidys. (Tinginys)

G[keisti]

  1. Gardus, saldus, lėkštėn nepadedamas. (Miegas)
  2. Geltonas žaltys ant kaklo apsivyniojęs baubia. (Muzikantas su triūba)
  3. Guli lenta amžinai šlapia; nors šlapia būna, bet niekad nepūna. (Liežuvis)

I, Į, Y[keisti]

  1. Ilgos vadelės siekia dangų, o apie galvą nesutenka. (Akys)
  2. Iš ryto vaikšto keturiomis, per pietus dviem, o vakare trimis. (Žmogus)
  3. Yra kalnas, bet ne kalnas; yra miškas, bet ne miškas; yra šakės, bet ne šakės. (Žmogus)

J[keisti]

  1. Juodas varnas kranktelėjo, visa giria linktelėjo. (Kunigas)

K[keisti]

  1. Karvelis burkuoja, o žvirbliai klausosi. (Mokytojas ir mokiniai)
  2. Keturios motinos turi po penkis vaikus ir visi vaikai vienu vardu vadinasi. (Pirštai)
  3. Kirviais sukapoja, mentėm suvolioja ir šulinin sumarmaliuoja. (Valgo)

L[keisti]

  1. Lempa lempuoja, vidury siela dejuoja. (Vaikas lopšyje)

M[keisti]

  1. Mįslių tėvas klane guli. (Liežuvis)

P[keisti]

  1. Panešti galima, bet suskaičiuoti negalima. (Galvos plaukai)
  2. Penki vyrai rąstą neša. (Šaukštas rankoje)

R[keisti]

  1. Raudonas šunelis po slenksčiu loja. (Liežuvis)

S[keisti]

  1. Sukas rina katarina, penki peša, du žibina. (Verpia)
  2. Suolas pavargsta, o sėdėtojas – ne. (Raitelis)
  3. Sūnus mano tėvo, o man ne brolis. (Aš pats)

Š[keisti]

  1. Šakės, ant tų šakių būgnas, ant to būgno kryžiaus buožulas, ant to buožulo karklynas. (Žmogus)
  2. Šešios kojos, keturios ausys, keturios akys, dvi rankos, dvi galvos ir viena uodega. (Raitelis)
  3. Šuo prie dviejų ežerėlių tupi. (Nosis)

T[keisti]

  1. Tarp keturių pušelių asilėlis žvengia. (Vaikas lopšyje)
  2. Trys dešimtys kulia, o vienas varto. (Dantys ir liežuvis)

U[keisti]

  1. Už tiesų tiesesnis, už kampą kumpesnis, už geležį tvirtesnis, už pagalvį minkštesnis. (Ranka)

V[keisti]

  1. Vienas dūdorius dviem dūdom pučia. (Nosis)
  2. Vienas kalba, du žiūri, du klauso. (Liežuvis, akys, ausys)
  3. Vienas kalba – šimtai klauso, šimtai kalba – vienas klauso. (Kunigas)
  4. Vieną kartą mažai, tris gerai. (Valgyti)

Kitos[keisti]

A[keisti]

  1. A ir B atsisėdo palubėj. A nupuolė, B prapuolė, kas dar liko palubėj? (Ir)
  2. Ant aukso krėslo juodas velnias sėdi. (Ugnis ir katilas)
  3. Ant aukšto kalno be liežuvio bliauna. (Varpas)
  4. Ant medinės uolos juodi krūmai želia. (Šepetys)
  5. Ant medinio tilto čičirikai[13] šoka. (Rėtis)
  6. Ant miško siūlų tinklas. (Kepurė)
  7. Aplink vyrų eilė, o vidury – tyrė. (Duonkubilis)
  8. Apskritas, pailgas, visiems reikalingas. (Pinigas)
  9. Atbėgo kipšytis užrietęs nosytę. (Rogės)
  10. Atlėkė paukštis be sparnų, įkando žmogui be dantų. (Kulka)
  11. Atrieda riteris, ne toks jau didelis, iš molio bažnyčios per medinį tiltą. (Su mediniu šaukštu valgo žirnių košę)
  12. Aš vandenį greitai varau ir miltus valau, esu iš medžio dirbtas, o koks man vardas skirtas? (Rėtis)
  13. Aštradantė paukštė po mišką šniaukštė. (Dalgis)
  14. Aukšta panelė, žalia suknelė, per vidurį susijuosus po trobą šokinėja. (Šluota)
  15. Aukštas ponaitis žemai galvą lenkia. (Svirtis)

B[keisti]

  1. Balta koplytėlė be langų, be durų. (Kiaušinis)
  2. Balta višta pastogėje tupi. (Sūris džiūsta)
  3. Baltos pievos, juodos avys, kas išmano, tas jas gano. (Knygos)
  4. Be akių, o neregius vedžioja. (Lazda)
  5. Be arklių, o prieš kalną lipa. (Automobiliai)
  6. Be dūšios[14], be kvapo, o daug naujo pasako. (Laikrodis)
  7. Be dūšios[14], be kvapo, o teisybę sako. (Laikrodis)
  8. Be pradžios, be pabaigos, bet ne Dievas. (Ratas)
  9. Be rankų, be kojų raitas jodinėja. (Balnas)
  10. Be vėjo, be šilumos, o greitai džiovina. (Sugeriamas popierius)
  11. Bitės liemuo, lino gelmuo, viršuj mėnuo teka. (Vaško žvakė)

C, Č[keisti]

  1. Cingu lingu ant aukšto kalno sidabrinė galva, kanapinė uodega. (Varpas)
  2. Čia brūkšt, ten brūkšt – abu galai lygūs. (Kočėlas)
  3. Čigonas pirkioje, kojos gatvėje. (Balkis)
  4. Čiulba ulba vyturiukas, tiktai kiauras jo pilvukas. (Varpelis)

D[keisti]

  1. Daili bačkelė[1], be jokio lankelio. (Kiaušinis)
  2. Dailus boselis, bet be lankelių. (Kiaušinis)
  3. Daug vaikų rankomis susikibę. (Tvora)
  4. Dešimt vyrų traukia lyną aplink klojimą. (Diržą juosiasi)
  5. Didelis paukštis storu balsu kurkia. (Lėktuvas)
  6. Dieną gyvus nešioja, naktį krosnį daboja[15]. (Batai)
  7. Dieną ir naktį išplėtęs akis žiūri. (Langas)
  8. Dieną kaip lankas, naktį kaip žaltys. (Diržas)
  9. Dieną kaulus nešioja, o naktį žiopso. (Batai)
  10. Dieną naktį bėga, niekur neišbėga. (Laikas)
  11. Dieną pilna, naktį tuščia. (Kojinė)
  12. Dieną žiopsau, naktį laikau už apykaklės. (Gembė)
  13. Drūtas drūtas ąžuolas, septintą dieną bitės lenda. (Bažnyčia)
  14. Du apvalūs, vienas ilgas, visoms boboms reikalingas. (Žirklės)
  15. Du bėga, du gena. (Ratai)
  16. Du broliai pakarti eina vandens atsigerti. (Kibirai su naščiais)
  17. Du galai, du žiedai, o vidury vinis. (Žirklės)
  18. Du galai aštriai nusmailinti ir abu į žiedus nudailinti. (Žirklės)
  19. Du galai ir galas. (Šakės)
  20. Du geria tyrą, du sudrumstą vandenį. (Ratai)
  21. Du kartus gimsta, vieną kartą miršta. (Kiaušinis)
  22. Du kerdžiai daug avių gano. (Skaito knygą)
  23. Du kurmiai žemę verčia. (Arklas)
  24. Du tekiniai tekėniuoja, gyvybę ant savęs nešioja, bet ne visuomet. (Dviratis)
  25. Du zuikučiai pjaunasi, balti kraujai bėga. (Girnos)
  26. Dvi sesutės grietinę laižo. (Rogių pavažos)

E, Ė[keisti]

  1. Eina per ugnį – nedega, eina per vandenį – neskęsta, eina per šiaudus – nečeža. (Šešėlis)
  2. Eina meška sulopyta, visu keliu maurodama. (Armonika)
  3. Esu tarp medžių, rodau viską, pats nieko nematau. (Langas)
  4. Ėda sveikais, spjaudo pelenais. (Girnos)

G[keisti]

  1. Gaidys ant aukštos laktos, uodega žemėje. (Varpas)
  2. Galva medinė, plaukai auksiniai. (Malkos ir ugnis)
  3. Galva žemės nesiekia, o kojos stogą remia. (Ledo varveklis)
  4. Geležies gabalėlis, o visus sulaiko. (Raktas)
  5. Geležinė kumelaitė, kanapinė uodegaitė. (Adata su siūlu)
  6. Girioj augęs, girioj lapojęs, parėjęs po stogu Dievui aukoja. (Altorius)
  7. Girioj kirstas, mieste pirktas, parėjęs namo – verkia. (Smuikas)
  8. Gyvas būdamas miške siūbavau, numiręs padus bučiavau. (Grindų lenta)
  9. Gyvas būdamas virves laikiau, numiręs – šunis šaukiau. (Jaučio ragas)
  10. Gyslos tampos, gaurai kratos, plikas kiškutis šokinėja. (Audžia)
  11. Gyvena be kūno, kalba be liežuvio, visi jį girdi, bet niekas nemato. (Aidas)
  12. Gyvulius šerdamas, žmones penėdamas, eina per lauką žvangėdamas. (Dalgis)
  13. Greit sutirpsta, bet dar greičiau sušąla. (Vaškas)

I, Į[keisti]

  1. Ilganosis, ilgakaklis žydui barzdą peša. (Kablys šieną peša)
  2. Iš medžio padaryta, prie lūpų prilipdyta, verkia ir juokiasi. (Švilpynė)
  3. Iš penkių atėmiau penkis ir liko penki. (Pirštinė)
  4. Išlekia kaip žvirblis, parlekia kaip jautis. (Žodis)
  5. Išilgai koja, skersai koja, aukštyn koja, žemyn koja ir jokių kampų neturi. (Batas)
  6. Į kluoną – iš laukų, iš kluono – tarp akmenų, iš akmenų – vandenin ir kaitron, iš kaitros – alkanon burnon. (Duona)
  7. Į mišką eina, namo žiūri. Į namus eina, miškan žiūri. (Kirvis)
  8. Įnešu glėbiu, neišvežu net vežimu. (Malkos ir dūmai)

J[keisti]

  1. Jautis eina gerti, o pilvą namie palieka. (Pagalvės užvalkalas)
  2. Juoda lydeka nėrė, žalią girią pakėlė. (Dalgis)
  3. Juodas katinas už ausų pakartas. (Katilas)
  4. Juodas kiksas[16] rausvas gipsas, greitai daro, tuoj atšąla. (Kalvėje kala geležį)

K[keisti]

  1. Kabo kabutis tupi tuputis jei kabutis ne kabėtų tai tuputis netupėtų (Kabutis dešra , o tuputis katinas)
  2. Kad atsikeltų – dangų paremtų, kad prakalbėtų – daug pasakytų, kad rankas turėtų – vagį sugautų. (Kelias)
  3. Kad ne kybės, kad ne kabės – dangus sugriūtų. (Stogas)
  4. Kai atima – aš didesnė, kai prideda – aš mažesnė. (Duobė)
  5. Kai mažas gaidelis užgieda, žmonės pargriūna. (Varpelis bažnyčioje)
  6. Kai negyvas nusivelka, tai gyvas apsivelka. (Kailiniai)
  7. Kai žiūriu – visi juda, kai užsimerkiu – visi nutyla. (Lempa)
  8. Kai žemėje buvau, visi mindė, kai iš žemės išėjau – kietu akmeniu pavirtau, kai su draugais susiėjau – ugnyje degiau. (Plyta)
  9. Karvės raudonos, juoda įlėkė ir visas išvaikė. (Žarijos ir žarsteklis)
  10. Kas dirba – tam nereikia, kas perka – nesinaudoja, kam reikia – tas nieko nežino. (Karstas)
  11. Katės uodega per jūrą pertiesta. (Kibiro lankas)
  12. Ką tik pamato, pats tuo pavirsta. (Veidrodis)
  13. Kepurė šiaudinė, akys stiklinės, liemuo medinis, kojos akmeninės. (Troba)
  14. Keturi arkliukai tvartely stovi, o penktas aplink bėgioja. (Virbalai)
  15. Keturi balandžiai lėkdami vandenį geria: du švarų, du sudrumstą. (Vežimo ratai)
  16. Keturios panelės po vienu stogu stovi. (Stalas)
  17. Keturkojis vietoj stovi, o visus maitina. (Stalas)
  18. Ketursparnis žvirbliukas ant kalnelio dailiai sukas. (Malūnas)
  19. Kiaulė švino, uodega lino. (Adata su siūlu)
  20. Kieme joja, bet šunes neloja. (Svirtis)
  21. Kiemui nusilenkia, laukams užpakalį rodo. (Svirtis)
  22. Kitus muša, o pati rėkia. (Kuliamoji mašina)
  23. Kruta ir kruta, braška ir braška, žiemą ir vasarą baltą sniegą kapsto. (Malūnas)
  24. Kumeliukas ant aukšto kalno žvengia. (Varpas)
  25. Kuo daugiau gauna, tuo daugiau nori, o kai viską suėda, pati numiršta. (Ugnis)
  26. Kur buvus nebuvus žmogų už plaukų griebia. (Kepurė)
  27. Kur kiškis atsitupia, palieka juodą žemę. (Puodas)
  28. Kur šuo tupėjo, ten skylė liko. (Grąžtas)

L[keisti]

  1. Laiba panelė po trobą bėgioja ir kampe apsistoja. (Šluota)
  2. Laiba panelė toli nuspjauna. (Šautuvas)
  3. Laigė laigė po lygius dirvonus, namo grįžus ant tvoros grobus pakorė. (Tinklas)
  4. Lauke plikam vienas likau. (Rūpintojėlis)
  5. Liesa mergelė karšta ugnim spjaudosi. (Šautuvas)
  6. Linguoja, linguoja, atėjęs pirkion po suolu lenda. (Kirvis)

M[keisti]

  1. Mano giminaitis, kaip šuo susiraitęs. (Pjautuvas)
  2. Marga paukštytė visą pasaulį aplaksto. (Laiškas)
  3. Martyno nosis riebaluota. (Samtis)
  4. Maža panelė, o visus žmones rengia. (Adata)
  5. Maža spintelė šimtą durų turi. (Knyga),
  6. Mažam tvartely raudoni paršeliai vartosi. (Žarijos)
  7. Mažas mažas arkliukas, visų jojamas, niekieno nešeriamas. (Slenkstis)
  8. Mažas bernelis kai supyksta, tuoj pranyksta. (Degtukas)
  9. Mažas namelis pastatytas, žiemą vasarą atidarytas. (Inkilas)
  10. Mažas paukštelis po svietą[17] lakioja ir žinias nešioja. (Laiškas)
  11. Mažas traukinėlis, karštas kaminėlis, kur pravažiuoja, ten lygu pasidaro. (Lygintuvas)
  12. Mažiukas kupriukas geriausias sargiukas. (Raktas)
  13. Mažutės avelės, penkios kojelės. (Pirštinė)
  14. Medinės kojos, geležinės juostos, lentiniai šonkauliai, skurlinė galva. (Duonkubilis su tešla)
  15. Medžio liemuo, geležies juosmuo, vidury ežeras. (Statinė)
  16. Medžio liemuo, plieno koja, juodos dėmės, kur tik stoja. (Rašomoji plunksna)
  17. Mes keturi broliai; kol vienas apsirengia, keturi nusirengia. (Virbalai)
  18. Miške gimęs, miške augęs į burną lenda. (Medinis šaukštas)
  19. Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo batais avi. (Kurpalis)
  20. Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo mušasi. (Spragilas)
  21. Miške gimęs, miške augęs, parėjęs namo šeimininkauja. (Samtis)
  22. Miške gimęs, miške augęs, prie kelio sustojęs, kepure kiloja. (Rūpintojėlis)
  23. Miške gimęs, miške augęs, upėn puolęs, žmones kiloja. (Lieptas)
  24. Miške gimė ir klestėjo, namo parėjęs žmones glamonėjo. (Lova)
  25. Miške gimus, miške augus, parėjus namo murzius prausia. (Kultuvė)
  26. Močia vos gimus, o sūnus jau žilas. (Ugnis ir dūmai)
  27. Motina druktė, duktė raudonė, sūnus drąsuolis į dangų pasikėlė. (Krosnis, ugnis, dūmai)

N[keisti]

  1. Naktį riesi, dieną riesi, Dievo diržo nesuriesi. (Kelias)
  2. Naktį troboj kabo, dieną laukus skabo. (Dalgis)
  3. Ne žmogaus taisytas, o skanumas neapsakytas. (Medus)
  4. Neėda, neloja, bet namus daboja[15]. (Spyna)
  5. Nei Dievo tvertas, nei žmogaus dirbtas, o yra. (Plyšys sienoje)
  6. Nei pasiutęs, nei padūkęs, o kai sukas – dulkės rūksta. (Rėtis)
  7. Nevalgo, bet ir nemiršta, visuomet dirba, bet nieko nepadaro. (Laikrodis)
  8. Nevalgomas daiktas, o visi valgo. (Druska)
  9. Nevalgo, negeria, o gyvas. (Laikrodis)
  10. Neverpta, neausta, o drobulė. (Voratinklis)
  11. Neturiu gyvybės, bet garsiai kalbu; turiu ausis, bet negirdžiu, neturiu burnos, bet liežuvis tabaluoja. (Varpas)
  12. Nieko neskauda, o stena. (Skola)
  13. Niekuo nekaltas, o labai mušamas. (Sviedinys)
  14. Nors iš namų išvyti, bet aukščiau pastatyti ir visi po jais glaudžiasi. (Stogo šiaudai)
  15. Nors naujas, bet skylėtas. (Sietas)

P[keisti]

  1. Pakulinis vaikas, taukų sermėga, aukso kepurė. (Žvakė)
  2. Palyžt – pataukšt. (Šaukštas)
  3. Panelė nuoga, o marškiniai už ančio. (Žvakė)
  4. Pasakysiu teisybę, jei turi grožybę. (Veidrodis)
  5. Pats aklas, o kitiems kelią rodo. (Stulpas)
  6. Pats joja, o kojos už ausų. (Akiniai)
  7. Pats nieko nevalgo, o žmogų maitina. (Duona)
  8. Paukštė po lapais šniaukštė. (Dalgis)
  9. Peiliais pjausto, o kraujo nei lašo. (Duona)
  10. Penki stumia, penki traukia, vienas lenda. (Adata)
  11. Penki vartai, vienos durys. (Pirštinės)
  12. Pernai žirgas šokinėjo, šiemet pėdos žymios. (Laužavietė)
  13. Piemenėlis su uodega ant galvos. (Botagas)
  14. Pilna pieva veršiaakių. (Šakos lentoje)
  15. Pykšt pokšt ant lentos, kybur vybur ant tvoros. (Skalbiniai)
  16. Platus, išduobtas, ilgas ir siauras, kasdien prie stalo įkyriai braunas. (Šaukštas)
  17. Plieno plūgas aria šviesiam lauke, juodas vagas klodamas. (Plunksna rašo)
  18. Po apačia žaibuoja, viršuj kunkuliuoja. (Puodas verda)
  19. Po geležiniu tiltu pliumpė pliumpena. (Puodas ir ugnis)
  20. Po variniu tiltu raudona antytė maudosi. (Krosnis ir ugnis)
  21. Ponia gryčioje, prijuostė ulyčioje. (Balkis)
  22. Pramuši ledą – rasi sidabrą, pramuši sidabrą – rasi auksą. (Kiaušinis)
  23. Prieš dangų kėtojas, prieš žemę kloniojas[18]. (Vėjo malūnas)

R[keisti]

  1. Raudonas juodą laižo. (Ugnis ir katilas)
  2. Retaplaukis, smailaūsis visus laukus apšokinėja. (Akėčios)
  3. Reti šonai, tankūs plaukai. (Medinė troba su šiaudų stogu)
  4. Rudas gudas, krentantis žemyn. (Šūdas)

S[keisti]

  1. Sena bobutė iš savo malonės apdengia viso pasaulio žmones. (Adata)
  2. Senas senelis kuprotas, jėgom bagotas[19], kiek jis paneša – nei šimtas arklių nepaveža. (Tiltas)
  3. Senas senelis sėdi ant kalnelio ir rūko pypkelę. (Kamienas)
  4. Senas senelis visiems kojas bučiuoja. (Slenkstis)
  5. Septynios mylios vienu tiltu. Tilto gale gražus vainikas. Tas vainikas linksmina visą pasaulį. (Gavėnia ir Velykos)
  6. Septynių mylių tiltas, viename gale dešra, kitame kiaušinis. (Gavėnia ir Velykos)
  7. Sesers kasos nesupinamos, brolio žirgas nesulaikomas. (Ugnis ir dūmai)
  8. Siela iš siūlų, galva iš ugnies, o kūnas dar bininkėlių sunešiotas. (Žvakė)
  9. Stiklinis puodas, jame vanduo juodas, kai pasemi – kalba. (Rašalinė)
  10. Stiklinis žmogelis, geležinė kepurėlė, o ant jos ugnelė dega. (Lempa)
  11. Stovi kampe priputęs, lekia lauku kaip pasiutęs. (Šautuvas ir kulka)
  12. Stovi panelė prie durų, kas eina – tam ranką paduoda. (Durų rankena)
  13. Stumbus rumbus aukso ragas, tame rage saulė teka. (Pypkė)
  14. Sudriskus paklodė po lauką laksto. (Akėčios)
  15. Su saule gimiau, su saule miriau; saulė kilo – aš mažėjau, saulė sviro – aš didėjau. (Šešėlis)
  16. Sudeda riekėmis, išima kalną trupiniais. (Malkos ir pelenai)
  17. Sudžiūvėlė, sukepėlė nei pati valgo, nei kitam duoda. (Spyna)
  18. Susirietus senelė visą lauką aplaksto. (Žagrė)
  19. Susiūtas, bet ne drabužis, su lapais, bet ne medis, ne žmogus, o viską pasako. (Knyga)

Š[keisti]

  1. Šarka linų lauke braido. (Žirklės kerpa)
  2. Šeši ponai dirba, o septintas meldžiasi. (Savaitės dienos)
  3. Šeškas trumpulis juosta susijuosęs guli. (Žagarų ryšulėlis)
  4. Šėmas jautis dangų laižo. (Dūmai)
  5. Šilinė kumelė balinį šieną ėda. (Rąstai ir samanos)
  6. Šikšninis kluonas, geležinė spyna. (Diržas)
  7. Šmaukštė paukštė per laukus lėkė, jos uodega rėkė. (Kulka)
  8. Šonas šyla, šonas šąla, galva džiūsta, kojos pūsta. (Namas)
  9. Šulinys be dugno. (Žiedas)
  10. Šventas buvo ir bus, bet į dangų nepaklius. (Kryžius)
  11. Šviesoje miega, tamsoje viską rodo. (Lempa)
  12. Šviesus vabaliukas po žemę lando. (Žagrė)

T[keisti]

  1. Tarno nosis taukuota. (Apledėjusi svirtis)
  2. Tiltas, ant to tilto ežeras, po tą ežerą ančiukai nardo. (Stalas, lėkštė, šaukštai)
  3. Trumpa, stora moterytė trim juostom susijuosus. (Statinė)
  4. Tupėjo penkios varnos ant medžio. Atėjo medžiotojas, dvi nušovė. Kiek liko varnų? (Nei vienos, likusios nuskrido)
  5. Tupi kampe kupetys, mergužėlių rūpestys. (Žlugtas)
  6. Tupi kampe tupinys, neišvežtų net arklys. (Krosnis)
  7. Turi sparnus, bet nelaksto. (Vėjo malūnas)
  8. Turi šiaudų – neėda, turi kojas – nevaikšto, turi plunksnas – nelekia. (Lova)
  9. Tuturs kepers, nelėk – pavysiu. (Akėčios)
  10. Tvirtas bernas, susisukę kelnės. (Grąžtas)

U[keisti]

  1. Už arklį didesnis, už šunį mažesnis. (Balnas)
  2. Už žmogų didesnis, už plunksną lengvesnis. (Šešėlis)

V[keisti]

  1. Valaidė laidė, žolelę graibė, parėjęs namo ant vartų pasikorė. (Grėblys)
  2. Vandeny gimus, vandens bijo. (Druska)
  3. Važiu žmogus važinėja, paskui šuva bėginėja. Anei važio vėžių, anei šuns pėdų. (Valtis plaukia)
  4. Važiuoja rožytė užrietus nosytę; nei važiovėžių, nei arklio pėdų. (Valtis plaukia)
  5. Vėlaidė laigė, žolę graibė, parėjus namo kluone pasikorė. (Grėblys)
  6. Viena pelė, dvi uodegos. (Vyža)
  7. Vienas atsistojęs, kitas išsižiojęs mosuoja ir į priekį svaido. (Grūdus vėto)
  8. Vienas bėga, vienas veja. (Dviratis)
  9. Vienas galas linguoja, kitas sukasi ir lapatuoja. (Spragilas)
  10. Vienas linkt, kitas lyžt, retadantis grybšt ir grybšt. (Šienpjovys, dalgis, grėblys)
  11. Vienas sako: aš žiemą pailsiu; antras sako: aš vasarą pailsiu; o trečias sako: man vis tiek. (Ratai, rogės, pavalkai)
  12. Vienas vyras daug galvų turi. (Šiaudų kūlys)
  13. Visi joja, niekas nepašeria. (Slenkstis)
  14. Vilko gerklė lepšiu užkišta. (Krosnies dangtis)
  15. Viršuj skylė ir apačioj skylė, aplink vanduo, vidury ugnis. (Virdulys)
  16. Vis pirmyn, vis pirmyn, o iš vietos anei krust. (Laikas)
  17. Visas medžio, o galva geležies. (Plaktukas)
  18. Visas miškas lygus, dvi pušys aukštesnės. (Kubilas)
  19. Višta nupešta, po stogu pakišta. (Kultuvė)
  20. Vytė vatė susirangė kaip gyvatė; prašė siūlo uodegai užrišti. (Dešra)
  21. Vūtų vatų daržinėj ant ratų. (Vadelės)

Ž[keisti]

  1. Žemėje gimiau, ugnimi apsikrikštijau, ant vandens puoliau ir visa prapuoliau. (Druska)
  2. Žiemą brolis, vasarą molis. (Krosnis)
  3. Žirgas stalde[20], o uodega lauke. (Kardas)
  4. Žvengia žirgelis akmenėliu valomas. (Dalgį pusto)

Žodžių paaiškinimai[keisti]

  1. 1,0 1,1 1,2 Statinė (ntk.)
  2. Gabalėlis (ntk.)
  3. Gegužės (svet.)
  4. Skonis (ntk.)
  5. Gabalas (svet.)
  6. Lopų, atrėžų (ntk.)
  7. Nepasiekė (ntk.)
  8. Bičių kiaušinėliai, peras.
  9. Beldžiasi (ntk.)
  10. Turtingas (ntk.)
  11. Susivėlę, kūtvėlos (ntk.)
  12. Paslepia (ntk.)
  13. Čirkšlys paukščiukas.
  14. 14,0 14,1 Siela (svet.)
  15. 15,0 15,1 Saugo (svet.)
  16. Įmantriai sukirptas drabužis.
  17. Pasaulį (svet.)
  18. Nusilenkia, lankstosi.
  19. Turtingas (svet.)
  20. Tvarte.

Taip pat skaitykite[keisti]