Juozas Grušas

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Juozas Grušas (1901-1986) – lietuvių rašytojas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, bei kultūros veikėjas.

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

  1. Dailiosios literatūros uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoninti, kelti ir auklėti.
  2. Dramaturgijos tikslas – kuo tobuliau išreikšti gyvenimo tiesą.
  3. Jaunystė – žydėjimų metas, gyvenimo pavasaris. Jei nori rudenį gauti gerą vaisių, neskink pavasario žiedų pinti savo vainikui.
  4. Meile, akla jėga ir aklas nuotykis, gyvenimo – mirštančio karaliaus – švelnus juokdarys; nieko nėra tavyje gražaus ir viskas nuostabiai gražu; meile, pilna prakeikimų ir stebuklų, paprasta, žiauri ir dosni, dar negimusiems sukrauni dieviškas gėrybes ir pati sunaikini; tokia tu esi, palaiminta meile – vienintele, nepasirenkama; bepročiai tavęs vengia, o kas nevengia taip pat netenka proto.
  5. Skaitydami gerą kūrinį, labiau suprantame, kas tai per daiktas gyvenimas negu stebėdami patį gyvenimą.
  6. Tik viltis palaiko, apsaugo, leidžia gyventi. Viltis žmonijos tvirtovė, tvirtovių tvirtovė, vienintelė nesugriaunama, jokiais ginklais nepaimama. Kas pasitraukia iš tos tvirtovės, tam nieko kito nelieka, kaip tik drebėti, drebėti. Ir mirti lėta mirtimi. – „Meilė, džiazas ir velnias“.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –