Gajus Julijus Cezaris
Gaius Julius Caesar (100 pr. Kr.-44 pr. Kr.) – Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas.
Sentencijos
[keisti]- Atėjau, pamačiau, nugalėjau (Veni, vidi, vici). – Apie žygį į Pontą.
- Dar ir dabar nevėlu grįžti atgal, tačiau, jei tik pereisime šį tiltelį, viską teks spręsti ginklais.
- Didžiausias priešas slepiasi ten, kur mažiausiai tikiesi jį rasti.
- Ir tu, Brutai, prieš mane? — Pamačius savo patikėtinį Brutą tarp jį puolančių Senato sąmokslininkų.
- Iš visų tų [barbarų] belgai yra drąsiausi, stipriausi.
- Jie patys to panorėjo! Aš, Gajus Cezaris, atlikęs tokius šaunius karo žygius, būčiau apkaltintas, jei nebūčiau ieškojęs kariuomenės pagalbos. – (Pasakė žiūrėdamas į Frasalo lauke išžudytus ir bebėgančius priešus).
- Kaip taisyklė, vyrai labiau nerimauja dėl to, ko negali matyti, o ne dėl to, ką gali.
- Lengviau surasti savanorių vyrų, kurie žūtų, nei tokių, kurie kantriai kęstų skausmą.
- Neturime bijoti nieko, išskyrus save pačius. — Atsakas žmonai, prašiusiai negrįžti į Senatą dėl jos vizijos, kurioje šis žūva.
- Pirmyn, kur šaukia mus stebuklingi dievų ženklai ir priešų neteisingumas! Burtai mesti!
- Rubikonas peržengtas, burtas mestas. — Pradėjus pilietinį karą, kai peržengė Rubikono upę, už kurios laukė Pompėjaus pajėgos.
- Vyrai mielai tiki tuo, kuo nori tikėti.
