Alesandras Bariko

Iš Wikiquote.

Alessandro Baricco, g. 1958 – italų rašytojas.

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

  1. Čia jūros krantas. Nei sausuma, nei jūra. Vieta, kurios nėra. – „Jūra vandenynas“.
  2. Gal būna, kad tavo gyvenimas taip keistai apsiverčia, jog tu nieko nebeturi pasakyti.
  3. Išvažiuojant visada reikia palikti pretekstą grįžti.
  4. Jis buvo praktiškas žmogus: jei jau atsidūrė ore, nusprendė pamėginti skristi.
  5. Jis buvo vienas iš tų žmonių, kuriems patinka dalyvauti savo gyvenime ir kurie mano, jog dar ir norėti jį gyventi - tiesiog nepadoru.
  6. Kadangi mes ne kojinės, o žmonės, tai mūsų gyvenimo tikslas nėra išlikti švariems. Troškimai – svarbiausia, ką turim, ir negalime jų visą laiką atsisakinėti. Todėl kartais verta nepamiegoti, bet įgyvendinti kokį nors troškimą. Tai ir yra svarbiausia: kai ateina laikas mokėti, žmogus neturėtų galvoti, kaip jam pabėgti, jis privalėtų likti ir oriai už viską sumokėti. Tai yra svarbiausia.
  7. Keista kančia: mirti iš ilgesio dėl kažko, ko niekad jau nepatirsi.
  8. Mokslo žmonės turi gerą savybę: jie niekada neabejoja.
  9. Negalima svajoti apie geresnį pasaulį ir laukti, jog kažkas tau jį padovanos tik todėl, kad tu to nori. – „Be kraujo“.
  10. Nėra tokios išminties ir tokios drąsos, kuri galėtų pakeisti likimą.
  11. Tik nugalėtojas sprendžia kada baigti karą. – „Be kraujo“.
  12. Tu buvai miręs. Ir pasaulyje man jau nebuvo nieko gražaus. – „Šilkas".