Rumi

Rumi – XIII a. persų poetas, sufijų dvasininkas, mistikas.

• Aš miriau kaip mineralas ir tapau augalu. Aš miriau kaip augalas ir išaugau gyvūnu. Aš miriau kaip gyvūnas ir buvau žmogumi. Kodėl aš turėčiau bijoti? Kada aš buvau mažesnis nei mirdamas?
• Kiekvienas buvo sutvertas kokiam nors darbui ir to darbo troškimas įdėtas į kiekvieną širdį.
• Te grožis to, ką tu myli, būna grožis to, ką tu darai.
• Bangų judėjimas dieną ir naktį kyla iš jūros. Tu matai bangas, bet, kaip keista, - nematai jūros!
• Kiekviena kvapni rožė mums atskleidžia Visatos paslaptis.
• Po truputį Dievas panaikina žmogaus grožį, po truputį jaunas medis suvysta. Matyk ir kartok: viskas, kas duota gyvenimo, baigiasi mirtimi. Neįsimylėk kaulų, ieškok dvasios!
• Kas elgiasi nuolankiai, tas gauna nuolankumą.
• Jei nori šviesti kaip diena, sudegink saviegzistencijos naktį. Ištirpk Būtyje, kuri yra Viskas.
• Tyla yra vandenynas, kalba yra upė. Kai vandenynas tavęs ieško, nebrisk į kalbos upę. Klausyk vandenyno ir baik savo kalbos reikalus.
• Nesielvartauk. Viskas, ko netenki, sugrįžta, tik kita forma.
• Stebėk stebuklus, lyg jie vyktų aplink tave. Neskelbk jų. Jausk meniškumą judėdamas pro juos ir būk tylus.
• Mylėti, tai pasiekti Dievą.
• Meilė neturi pamatų. Tai beribis vandenynas be pradžios ir pabaigos.
• Meilė man sako, kad nėra nieko, kas nebūtų aš. Būk tylus.
• Net jei pasiklysi rūstybėje tūkstančius metų, galų gale rasi, kad tai, kas yra tavo didžiausia svajonė, esu aš.
• Ar nesakiau tau? Jie tave apkaltins visomis blogybėmis, jie vadins tave bjauriais vardais, jie privers tave pamiršti, kad aš esu tavo laimės šaltinis.
• Kiekvienas mato nematomą, priklausomai nuo savo širdies tyrumo, o tai priklauso, kiek jis ją nuvalė. Tas, kas ją nuvalė, tas mato daugiau - vis daugiau nematytų formų atsveria jam.
• Paaiškinimas yra lyg tarnautojas, kuomet pasirodo karalius. Tarnautojo galios išnyksta ir jis pasislepia savyje. Paaiškinimas, tai Dievo metamas šešėlis; Dievas yra saulė.