Markas Aurelijus

Markas Aurelijus (lot. Marcus Aurelius; (121-180) – Romos imperatorius, filosofas.

Paminklas Markui Aurelijui Romoje ant Kapitolijaus kalvos

Sentencijos

Apie blogį

1. Aš nepatirsiu jokios žalos, jeigu nemanysiu, kad tai kas atsitiko, yra blogis; o juk mano valia yra taip nemanyti.
2. Neprotinga norėti, kad blogi žmonės nepadarytų nieko bloga; tai tas pat, kaip norėti to, kas neįmanoma. Tačiau leisti jiems taip elgtis su kitais ir norėti, kad jie nekenktų tau, yra kvaila ir žiauru.
3. Tai, ką tu laikai blogiu, glūdi <...> tavo dalyje, kuriai būdingas sugebėjimas spręsti apie blogį.

Apie darbą

1. Darydamas kiekvieną darbą, klausk savęs: „Ar mirtis yra baisi todėl, kad nebegalėsiu to daryti?"
2. Jeigu nori būti patenkintas, nedirbk daug darbų.
3. Kai rytą nesinori keltis, mąstyk taip: pabundu, kad darbuočiausi kaip žmogus.
4. Rikiuoti vieną gerą darbą prie kito taip glaudžiai, kad neliktų nė mažiausio plyšelio, – tatai aš vadinu mėgavimusi gyvenimu.
5. Sakoma; jeigu nori būti patenkintas, nedirbk daug darbų.
6. Tegu tavo darbai būna tokie, kokius norėtum prisiminti gyvenimo saulėlydyje.

Apie elgesį

1. Argi bloga arba keista tai, kad prasčiokas prasčiokiškai elgiasi?
2. Dažnai neteisingai elgiasi ir tas, kuris nieko nedaro, o ne tik tas, kuris ką nors daro.
3. Įprask visada, kiek tai įmanoma, vertindamas kito elgesį, klausti savęs: „Ko jis tuo siekia?“ Tačiau pradėk nuo savęs ir visų pirma išsiaiškink savo tikslus.

Apie gyvenimą

1. Gyvenime svarbu ne eiti su dauguma, o sutarti su vidiniais paties suvoktais įstatymais.
2. Gyvenimo uždavinys ne tas, kad būtum daugumos pusėje, o tas, kad gyventum sutinkamai su vidiniais, tavo įsisamonintais dėsniais.
3. Kaip norėtum gyventi aname pasaulyje, taip gali gyventi ir čia.
4. Kur galima gyventi, ten galima ir laimingai gyventi.
5. Neeikvok tau likusio gyvenimo galvojimui apie kitų reikalus, nebent jie teikia kokią nors visuomeninę naudą.
6. Negyvenk taip, tarsi ketintum gyventi dešimt tūkstančių metų. Neišvengiama lemtis kybo virš galvos. Kol gyveni, kol įmanoma, būk geras.
7. Nesielk taip, lyg gyvenimas truktų tūkstančius metų.
8. Pamėgink, kaip tau seksis gyventi gyvenimą gero žmogaus, t.y. tokio, kuris patenkintas tuo, kas jam skirta visumos, ir tuo, kad elgiasi teisingai ir yra palankiai nusiteikęs kitų atžvilgiu.
9. Reikia taip elgtis, kalbėti ir galvoti, tarsi turėtum tuoj pat pasitraukti iš gyvenimo.

Apie laimę

1. Kad ir kur atsidurčiau, galiu būti laimingas. Laimingas yra tas žmogus, kuris pats susikūrė sau laimingą likimą; o laimingas likimas – tai geri sielos polinkiai, geri troškimai, geri darbai.
2. Laimė gyvenime priklauso nuo gerų minčių, kurias turime.
3. Nepamiršk – reikia tik labai mažai, kad gyventum laimingą gyvenimą.
4. Nė vienas žmogus nėra laimingas, kol jis nemano esąs laimingas.
5. Tu jau daug klaidžiojai ir niekur neradai laimės; nesuteikė tau jos nei samprotavimai, nei turtai, nei garbė – niekas. Tai kas ji yra? Laimė – elgtis taip, kaip reikalauja žmogaus prigimtis. O kaip šito pasiekti? Reikia turėti įsitikinimus ir su jais derinti savo troškimus ir poelgius. Kokius įsitikinimus? Dėl gėrio ir blogio – kad gėrio žmogui nesuteikia tai, kas nedaro jo teisingo, ir kad nėra bloga tai, kas neprieštarauja išvardintiems dalykams.

Apie laisvę

1. Ar ne geriau naudotis tuo, kas tau duota, kaip laisvam žmogui, o ne vergaujant ir žeminantis siekti to, kas nuo tavęs nepriklauso?
2. Atmink, kad pakeisti savo nuomonę ir paklausyti to, kuris teisingai kalba, nereiškia prarasti laisvę. Juk tai tu pats pasielgi pagal savo norą, pagal savo požiūrį ir pagal savo protą.
3. Atsimink, kad pakeisti savo nuomonę ir vadovautis tuo, kas padeda ištaisyti klaidą, yra didesnė laisvė, negu atkakliai laikytis klaidos.

Apie likimą

1. Ar kada nors matei nukirstą ranką arba koją, arba galvą, gulinčią kur nors atskirai nuo viso kūno? Tokį save padaro, kiek tai nuo jo priklauso, tas, kuris nenori susitaikyti su likimu, atsiskiria nuo kitų arba elgiasi antivisuomeniškai. Tuo tu griauni prigimties vienybę: esi jos dalis, o dabar save nuo jos atkirtai.
2. Juk kiekvienam iš mūsų skirtas likimas yra susijęs su visumos likimu ir mus su juo riša.
3. Kas kam nors atsitinka, yra skirta likimo ir jam tinka.

Apie mintis

1. Mūsų gyvenimas yra toks, kokį jį padaro mintys.
2. Reikia atsisakyti ne tik nebūtinų darbų, bet ir nebūtinų minčių. Juk jeigu nebus nereikalingų minčių, tai jų nelydės ir nereikalingi poelgiai.
3. Tavo mintis tegu būna paprasta, nepapuošta; kalbėk nedaug; nebūk šimtadarbis.

Apie mirtį

1. Kas bijo mirties, bijo arba prarasti pojūčius, arba įgyti kitokius pojūčius. Tačiau jeigu jis nustos jausti, tai nejaus jokio blogio. O jeigu įgis kitus pojūčius, tai taps kita būtybe ir gyvens toliau.
2. Lengviausiai susitaikysi su mirtimi, jeigu pagalvosi apie tai, kokius dalykus paliksi, nuo kokių žmonių pasitrauksi žmonių, su kuo tavo sielai nebereikės turėti nieko bendra.
3. Mirtis – tai pojūčių sukeliamų įspūdžių, mus draskančių troškimų, proto veiklos ir tarnavimo kūnui pabaiga.
4. Paprasta, bet veiksminga priemonė, išmokanti niekinti mirtį, yra galvojimas apie tuos, kurie godžiai laikėsi įsikibę gyvenimo.

Apie poelgius

1. Kai tave piktina kieno nors blogas poelgis, pasižiūrėk į save ir pagalvok, ar tu pats panašiai nesielgi...
2. Kuo mūsų poelgiai yra bešališkesni, tuo jie rodo didesnį mūsų stiprumą. O sielvartas ir pyktis rodo mūsų silpnumą. Abu mus sekina ir silpnina.
3. Mus piktina ne žmonių poelgiai, bet mūsų įsitikinimai.

Apie protą

1. Kaip malūnas yra pasirengęs sumalti bet kokius grūdus, taip ir sveikas protas turi būti pasirengęs visokiems įvykiams.
2. Protinga būtybė bet kokią kliūtį gali paversti medžiaga sau ir panaudoti ją tam tikslui, kurio ji siekia.
3. Susikaupk! Protas, kuris tave valdo, jaučia pasitenkinimą, kai elgiesi teisingai, dėl to išlaiko vidinę ramybę.
4. Tas, kuris pyksta, kamuojamas liūdesio arba slaptos nelaimės, tarsi praranda protą.

Apie sielą

1. Gėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi.
2. Įprask įdėmiai išklausyti kito žodžius ir kiek gali įsiskverbk į kalbančiojo sielą.
3. Niekur žmogui nėra nei ramiau, nei maloniau kaip savo sieloje, ypač jeigu joje yra tai, į ką įsižiūrėjęs žmogus iš karto pasijunta visiškai ramus.
4. Siela yra nuspalvinta ta pačia spalva kaip ir mintys.
5. Tie, kurie nesirūpina tuo, kas dedasi kitų žmonių sielose, retai būna nelaimingi. Tačiau tie, kurie nepaiso savo pačių sielos virpesių, neišvengiamai turi būti nelaimingi.

Apie žmogų

1. Gamta davė žmogui poreikį rūpintis visais žmonėmis.
2. Gerą, paprastą ir nuoširdų žmogų pažinsi iš akių; to nepaslėpsi.
3. Ką tie žmonės daro! Jie nevertina tų, kurie gyvena kartu su jais, o patys be galo stengiasi, kad būtų vertinami ainių, kurių niekada nematė ir nematys. Tai yra tas pat, kaip liūdėti dėl to, kad protėviai tavęs nešlovino.
4. Kas nežino, kas yra pasaulis, tas nežino, kur jis gyvena; kas nežino, kam yra gimęs, nežino nei kas yra jis pats, nei kas yra pasaulis. Kas nežino vieno iš tų dviejų dalykų, tas negalės pasakyti, kam jis yra gimęs. Ko vertas žmogus, siekiantis pagyrimo arba bijantis priekaištų žmonių, kurie patys nežino nei kur gyvena, nei kas jie yra?
5. Kiekvienas žmogus yra vertas tiek, kiek vertas tikslas, kurio jis siekia.
6. Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet pats juo tapk.
7. Taurų, geranorį ir nuoširdų žmogų galima pažinti iš akių.
8. Tobulas žmogus stengiasi kiekvieną dieną nugyventi kaip paskutinę, nesiblaškydamas, nepasiduodamas neveiklumui, neapsimetinėdamas.
9. Užtenka gražbyliauti apie tai, koks turi būti žmogus, laikas juo tapti.
10. Žiūrėk, kad nežmonėms nejaustum to, ką tie [ne]žmonės jaučia žmonėms.
11. Žmogui negali atsitikti nieko, kas neatitiktų jo žmogiškosios lemties.
12. Žmonės darys tą patį, net jeigu tu persiplėštum pusiau.
13. Žmonės yra gimę vieni kitiems, taigi, arba mokyk juos, arba pakęsk.
14. Žmonės yra sukurti vieni kitiems.
15. Žmonės klysta prieš savo valią.

Kitos

1. Atmindamas, kad esi visumos dalis, būsi patenkintas viskuo, kas tau atsitinka.
2. Atmink, jog tave valdanti jėga glūdi tavyje.
3. Garbėtroška savo gėriu laiko kito žmogaus veiksmus, mėgstantis malonumus – savo paties patiriamą būseną, o protingas žmogus – savo veiklą.
4. Geriausias būdas apsiginti yra netapti panašiam į blogą darantį.
5. Geriausias būdas keršyti priešui – nebūti panašiu į jį.
6. Gėris ir tiesa kiekvienu atveju turi vienas antrą atsverti.
7. Greitai mus visus užklos žemė. Paskui ir ji pasikeis, ir tai, kas atsiras iš jos, amžinai keisis. Ir kai pagalvoji apie tų pasikeitimų bei virsmų amžiną bangavimą ir spartą, imi niekinti visa, kas mirtinga.
8. Imk nesidžiaugdamas, atiduok negailėdamas.
9. Jeigu Dievai galvojo apie mane ir nusprendė, kas turi man atsitikti, tai jie gerai nusprendė, nes sunku įsivaizduoti Dievą, kuris nesugebėtų gerai nuspręsti. Kodėl gi jie turėjo norėti man blogo? Kokia iš to nauda jiems arba visumai, kuria jie labiausiai rūpinasi? O jeigu jie negalvojo apie mane asmeniškai, tai tikrai galvojo apie visą pasaulį, todėl aš turiu džiaugsmingai priimti, kas man skirta, ir būti patenkintas tuo, nes tai susiję su visumos tvarka.
10. Jeigu gali pamokyti klystantį, pamokyk; jei negali, atmink, jog tam tau duotas atlaidumas.
11. Jeigu kas nusikalto – tai jo nelaimė...
12. Jeigu nori pradžiuginti save, galvok apie aplinkinių dorybes...
13. Jeigu tau atrodys, kad kas nors nusikalto, paklausk savęs, ar tai iš tiesų nusikaltimas. O jeigu iš tiesų nusikalto, paklausk savęs, ar jis pats savęs nenubaudė, panašiai kaip tas, kuris nagais nusidraskė veidą.
14. Jeigu tu sielvartauji dėl kokio nors išorinio dalyko, tai ne jis tave slegia, o tavo požiūris į jį.
15. Juk didžioji dalis to, ką mes kalbame ar darome, nėra būtina, ir jeigu šito nedarytume, tai būtume ir laisvesni, ir ramesni.
16. Juk visų nemaloniausias yra tas, kuris po nuolankumu slepia savo puikybę.
17. Juokinga, kad nebėgame nuo savų blogybių, nors tai yra įmanoma, o stengiamės pabėgti nuo svetimų, nors tai neįmanoma.
18. Kaltesnis yra tas, kuris nusikalsta dėl nuodėmės saldumo, negu tas, kuris tai padaro iš skausmo.
19. Karališka daryti gera ir turėti blogą vardą.
20. Kas yra tie, kuriems žmonės nori patikti, ir kodėl ir dėl kokių darbų? Kaip greitai amžinybė viską nusineša ir kiek jau nusinešė.
21. Kas mato dabar esančius dalykus, matė visa, kas atsirado nuo amžių ir bus ateityje; juk visa yra panašios kilmės ir rūšies.
22. Kas nusideda, pats sau nusideda; kas neteisingai elgiasi, su savimi neteisingai elgiasi, nes daro save blogesnį.
23. Ką galvoji, toks ir esi.
24. Kiekvieno dalyko žiūrėk, koks yra jo pagrindas, ar tai būtų įsitikinimai, ar veikla.
25. Kitus gali mokyti skaityti ir rašyti tik tada, kai pats išmoksi. Juo labiau – gyventi.
26. Kitų nuodėmes palikime tiems, kurie jas padarė.
27. Ko aš jaudinuosi? Juk, kad ir ką daryčiau, ateis valanda, kai pavirsiu į dulkes.
28. Koks žemas ir veidmainis yra tas, kuris sako: „Aš nutariau būti nuoširdus su tavimi". Ką darai, žmogau? To nereikia iš anksto pareikšti; tai paaiškės iš poelgių. Tai turi būti parašyta tau ant kaktos, girdėtis iš balso, matytis iš akių. Nuoširdus ir geras žmogus turi būti panašus į atsiduodantį prakaitu, kad tas, kuris stovi šalia, psiriartinęs, nori nenori, jį užuostų. Prikišamai rodomas nuoširdumas yra peilis. Nėra nieko bjauriau už vilkišką draugystę; saugokis jos labiau už viską. Gerą, paprastą ir nuoširdų žmogų pažinsi iš jo akių. To nepaslėpsi.
29. Kuo dažniau grįši prie dvasinės pusiausvyros, tuo ji bus tvirtesnė.
30. Lygiai taip pat kaip pykčio reikia vengti ir pataikauti žmonėms: ir viena, ir kita yra antivisuomeniška ir žalinga.
31. Nedaryk to, ką smerkia tavo sąžinė, ir nekalbėk to, kas nesiderina su tiesa Visa tai svarbiausia saugok, ir tu įvykdysi savo gyvenimo paskirtį.
32. Negalvok apie tai, ko neturi, tarsi turėtum, bet iš to, ką turi, išrink pačius vertingiausius dalykus ir pagalvok, kaip stengtumeisi juos įsigyti, jeigu jų neturėtum.
33. Neskubėk sutikti su plepiais!
34. Net ir norėdamas negalėtum atsiskirti nuo žmonijos. Tu gyveni joje, ja ir jai. Mes visi sukurti sąveikauti, kaip kojos, rankos, akys.
35. Neteisingumas ne visuomet susijęs su kokiu nors veiksmu; dažnai tai kaip tik neveiklumas.
36. Niekam neatsitinka nieko tokio, ko jis negalėtų ištverti.
37. Niekingiausia silpnadvasiškumo atmaina – gailestis sau pačiam.
38. Nuolatos turėk galvoje, kad viskas vyksta dėl kitimo; įprask manyti, kad visumos prigimtis nieko nemėgsta labiau, kaip keisti tai, kas egzistuoja, ir kurti naujus panašius dalykus. Visa, kas egzistuoja, tam tikra prasme yra tarsi sėkla to, kas iš jo atsiras...
39. Nusikalsta dievams ir tas, kuris vaikosi malonumų, laikydamas juos gėriu, ir vengia sielvarto, laikydamas jį blogiu.
40. O pasauli, visa, kas derinasi su tavimi, derinasi ir su manimi.
41. Pakeisk savo požiūrį į tave trikdančius dalykus, ir jie pasidarys nebepavojingi.
42. Pašalink įsitikinimą ir išnyks skriaudos pajautimas, pašalink skriaudos pajautimą ir išnyks skriauda.
43. Pikta veido išraiška prieštarauja prigimčiai. O jeigu ji kartojasi dažnai, tai [maloni veido išraiška] išblėsta ir visai išnyksta, ir jos nebegalima atgaivinti.
44. Pirma, nedaryk nieko be priežasties ir tikslo. Antra, nedaryk nieko, kas neduotų naudos visuomenei.
45. Praradimas yra ne kas kita, kaip pasikeitimas.
46. Prisimink, kad ne praeitis ir ne ateitis slegia tave, bet visada tik dabartis.
47. Prisimink, kad visi jie jau seniai ilsisi ramybėje. Ar jiems tai baisu?
48. Reikia pačiam būti tiesiam, o ne laukti, kad kiti tave prilaikytų.
49. Skausmas yra gyvas skausmo įsivaizdavimas: sukaupk valią tą vaizdinį pakeisti, jį atmesk, liaukis skundęsis, ir skausmas dings.
50. Šiandien aš išvengiau visų sunkumų, arba, teisingiau sakant, atsikračiau visų sunkumų; juk jie egzistavo ne už manęs, bet mano viduje, mano įsitikinimuose.
51. Tas, ką giriame, netampa dėl to nei bjauresnis, nei geresnis.
52. Tas, kuris vaikosi malonumų, nesusilaikys ir nuo neteisybės...
53. Tau sako, kad kas nors apie tave blogai kalba. Tai tau pasako; tačiau niekas nesako, kad dėl to tu patiri ką nors bloga.
54. Tau skirtas laikas yra ribotas, ir jeigu nepasinaudosi juo, kad tobulintum save, jis praeis, o praėjęs jau nebesugrįš.
55. Tu gali išsivaduoti nuo daugybės tave varginančių dalykų, nes jie priklauso tik nuo tavo įsitikinimo; atversi sau beribę erdvę, jeigu aprėpsi mintimis visą pasaulį ir pagalvosi apie amžinybę, apie tai, kaip trumpai jie egzistuoja nuo atsiradimo iki išnykimo, koks neaprėpiamas laiko tarpas iki jų atsiradimo ir kokia begalybė – po jų išnykimo.
56. Tu įsėdai į laivą, perplaukei jūrą, pasiekei krantą – išlipk!
57. Vieni daiktai skuba atsirasti, kiti – išnykti, o ir to, kas atsirado, tam tikros dalies jau nebėra.
58. Visa, kas turi ką nors bendra, veržiasi prie vienarūšių dalykų.
59. Visuotinė istorija – tai visuotinis teismas.