Šarlis Bodleras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
⚫ | |||
[[Vaizdas:Charles Baudelaire.jpg|thumb|Šarlis Bodleras]] |
[[Vaizdas:Charles Baudelaire.jpg|thumb|Šarlis Bodleras]] |
||
⚫ | |||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
# Ilgas tik toks [[darbas]], kurio nesiryžtame imtis. |
# Ilgas tik toks [[darbas]], kurio nesiryžtame imtis. |
13:24, 1 liepos 2020 versija
Charles Baudelaire (1821-1867) – prancūzų poetas, kritikas ir vertėjas.
Sentencijos
- Ilgas tik toks darbas, kurio nesiryžtame imtis.
- Įkvėpimas ateina visada, kai žmogus to nori, bet dingsta ne visuomet, kai jis to nori.
- Yra tokių storžieviškų odų, kurioms rodydamas panieką nepatiri jokio malonumo.
- Jokia užduotis nėra sunki, išskyrus tą, kurios nedrįstama pradėti – ji gali tapti košmaru.
- Kiekviena literatūra, kuri atsisako draugiškai žengti drauge su mokslu ir filosofija, yra pražūtinga žmogui ir sau pačiai.
- Mylimoji – tarsi vyno butelis, žmona – kaip butelis, iš kurio vynas išgertas.
- Reikia dirbti, jeigu ne iš meilės darbui, tai bent iš nevilties, nes, viską gerai pasvėrus, dirbti ne taip nuobodu kaip linksmintis.
- Širdis įpranta tikėti tuo, ką įpranta sakyti lūpos.
- Teisingumo ir gailestingumo dvasia kyla kaip tik iš tos pačios jėgos, kurią ji duoda savo turėtojui.
- Vaizduotė sukūrė pasaulį, todėl jį valdo.
- Žmogaus teisių deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti.