Atgaila: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
2 eilutė: 2 eilutė:
# [[Atsargumas]] paprastas, o [[atgaila]] labai sudėtinga. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# [[Atsargumas]] paprastas, o [[atgaila]] labai sudėtinga. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]].
# Jeigu reikėtų parašyti reikšmingą [[žmonija|žmonijos]] [[mintis|minties]] [[istorija|istoriją]], tai ji turėtų būti atsikartojančių [[atgaila|atgailų]] ir bejėgiškų [[pastanga|pastangų]] istorija. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]].
# Jeigu reikėtų parašyti reikšmingą [[žmonija|žmonijos]] [[mintis|minties]] [[istorija|istoriją]], tai ji turėtų būti atsikartojančių [[atgaila|atgailų]] ir bejėgiškų [[pastanga|pastangų]] istorija. – [[Alberas Kamiu|A. Kamiu]].
# Karščiausiai [[atgaila|atgailauja]] mažiausiai nusidėję. – [[Marija fon Ebner-Ešenbach|M. fon Ebner- Ešenbach]].
# Mūsų [[atgaila]] – tai ne tiek apgailestavimas dėl padaryto [[blogis|blogio]], kiek [[baimė]] sulaukti atpildo blogiu. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Mūsų [[atgaila]] – tai ne tiek apgailestavimas dėl padaryto [[blogis|blogio]], kiek [[baimė]] sulaukti atpildo blogiu. – [[Fransua de Larošfuko|F. de Larošfuko]].
# Tas, kuris nemoka [[atgaila|atgailauti]], yra nebepataisomas. – [[Aristotelis]].
# Tas, kuris nemoka [[atgaila|atgailauti]], yra nebepataisomas. – [[Aristotelis]].

17:34, 20 spalio 2013 versija

Sentencijos

  1. Atsargumas paprastas, o atgaila labai sudėtinga. – J. V. Gėtė.
  2. Jeigu reikėtų parašyti reikšmingą žmonijos minties istoriją, tai ji turėtų būti atsikartojančių atgailų ir bejėgiškų pastangų istorija. – A. Kamiu.
  3. Karščiausiai atgailauja mažiausiai nusidėję. – M. fon Ebner- Ešenbach.
  4. Mūsų atgaila – tai ne tiek apgailestavimas dėl padaryto blogio, kiek baimė sulaukti atpildo blogiu. – F. de Larošfuko.
  5. Tas, kuris nemoka atgailauti, yra nebepataisomas. – Aristotelis.
  6. Tikros atgailos ženklas yra noras savo nuodėmes matyti taip, kaip Dievas jas mato. – Charles Simeon.