Jonas Jablonskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 5 eilutė: | 5 eilutė: | ||
# [[Kalba|Kalboje]] [[tauta]] pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis - istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. |
# [[Kalba|Kalboje]] [[tauta]] pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis - istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. |
||
# Maža [[garbė]] svetimom [[kalba|kalbom]] kalbėti, didi [[gėda]] savos gerai nemokėti. |
# Maža [[garbė]] svetimom [[kalba|kalbom]] kalbėti, didi [[gėda]] savos gerai nemokėti. |
||
# [[Tauta|Tautos]] [[daina|dainų]] [[kalba]] - neišsakoma galybė. Ji žmogaus [[širdis|širdį]] veria, gaivina, [[žmogus|žmogų]] į aukštybes kelia, ir klausomės jos - nemurmėdami, grožėdamies. |
|||
{{wikipedia}} |
{{wikipedia}} |
||
15:38, 18 sausio 2009 versija
Slap. Rygiškių Jonas. (1860-1930). Žymus lietuvių kalbininkas.
.jpg)
Sentencijos
- Kalba yra didis, tautos statytas paminklas.
- Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis - istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.
- Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti.
- Tautos dainų kalba - neišsakoma galybė. Ji žmogaus širdį veria, gaivina, žmogų į aukštybes kelia, ir klausomės jos - nemurmėdami, grožėdamies.
