Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – V. Pekelis.
Vertybės turi būti dvasinės, vedančios į tobulėjimą, harmoniją, laimę. Dvasinės vertybės yra žmoniškumo išraiška – tai vienybė, santarvė, besąlygiška meilė, tiesa, sąžinė, kūrybingumas.. Jas galime vadinti prigimtinėmis, nes jų dėka žmogus išreiškia savo aukščiausią dvasinį potencialą, bet nevystomos šios vertybės gęsta, o jų vietą lengvai užima dirbtinės primestos vertybės. – Ž. Fresko
