Elizabet Vurtzel

Iš Wikiquote.
Jump to navigation Jump to search

Elizabet Vurtzel (angl.Elizabeth Wurtzel; g. 1967) – JAV rašytoja, teisininkė ir žurnalistė.

Elizabet Vurtzel

Sentencijos[keisti]

  1. Bet man niekada nereikėjo jaudintis, ar sėkmingai nusileisiu, nes niekada taip ir nepakilau.
  2. Jiems teks pakeist kosmoso tvarką, baigt šaltąjį karą, jie turės elgtis kaip rūpestingi ir geri suaugusieji, atidūs vienas kitam, jie turės panaikinti badą Etiopijoj, baigt prekybą sekso vergais Tailande ir nutraukt kankinimus Argentinoj. Jiems reikės padaryt daug daugiau, nei jie kada nors įsivaizdavo, jeigu nori, kad aš gyvenčiau. Jie net neįsivaizduoja, kiek energijos ir nervų noriu iš jų išsunkt, kad pasijusčiau geriau. Aš juos sekinsiu ir spausiu tol, kol jie sužinos, kiek mažai manęs beliko, netgi kai jau būsiu paėmus viską, ką jie turi man duoti, nes nekenčiu jų už tai, kad jie nežino.
  3. Mąstau, kad jeigu tik galėčiau tapt apgailėtina baltaode šiukšle, jei galėčiau patirt juodadarbių neviltį, tada atsirastų priežastis, kodėl aš taip jaučiuos. Priklausyčiau suknistai marksistinei darbo jėgai, atskirtai nuo savo darbo vaisių. Mano apgailėtina būsena įgautų prasmę. To aš ir tenoriu iš gyvenimo: kas šitas skausmas turėtų prasmę.
  4. Psichinė liga yra žinojimas, kad tai ką darai yra visiškai idiotiška, bet vis tiek, kažkaip, tiesiog negali sustoti.