Platonas

Iš Wikiquote.

Platonas (sen. gr.Πλάτων, (422-347 pr. Kr.) – graikų filosofas, matematikas.

Platonas

Sentencijos[keisti]

Apie blogį[keisti]

  1. Baimėblogio laukimo sukeltas dvasinis sukrėtimas.
  2. Kuomet žmonės priversti rinktis iš dviejų blogybių, niekas nesirenka didesnės, jeigu yra galimybė pasirinkti mažesnę.
  3. Visiškas neišmanymas – ne didžiausias blogis; kaupti menkai įsisąmonintas žinias – kur kas blogiau.

Apie gėrį[keisti]

  1. Dauguma gėriu laiko malonumą, o subtilesni žmonės – supratimą.
  2. Gėrio idėja yra aukščiausias žinojimas.
  3. Gėris yra visų pastangų tikslas, ko siekia kiekviena širdis. Gėris yra kilniausias dalykas, kurį turime pažinti.
  4. Nesąžiningi oratoriai stengiasi blogį pateikti kaip gėrį.

Apie išmintį[keisti]

  1. Ideali išmintis turi keturias dalis: atlikti viską taip, kaip reikia. Teisingumas: vienodai daryti ir privačius, ir viešus darbus. Tvirtumas: ne bėgti nuo pavojų, o stoti su jais akis į akį. Santūrumas: sumažinti troškimus ir gyventi vienodu ritmu.
  2. Išminties pamatas kantrybė.
  3. Neišmanėliai taip pat nei myli išmintį, nei geidžia tapti išminčiais, – tuo ir baisus neišmanymas: nebūdamas nei gražus bei geras, nei protingas vaizduojiesi, kad nieko tau ir netrūksta; o neįtardamas stokos ir negeidi to, ko, paties manymu, nestokoji.

Apie kūną[keisti]

  1. Auklėjimas turi būti pajėgus ir kūną ir sielą padaryti pačius puikiausius ir pačius geriausius.
  2. Be to, daugelis mylėtojų pirmiau ima geisti kūno, negu pažįsta būdą ir ištiria kitas būdingas savybes, taigi jiems neaišku, ar jie panorės būti [mylimųjų] draugais ir tuomet, kai išblės jų potraukis.
  3. Kūno grožis, sutapęs su sielos grožiu, sudaro harmoningą žmogų.
  4. Kūno ir proto mankšta – būtina gydymo priemonė.
  5. Meilė puikiam kūnui pagimdo puikias mintis.
  6. Pati didžiausia gydytojų klaida yra ta, kad jie stengiasi gydyti žmogaus kūną, net nebandydami išgydyti sielą: o juk siela ir kūnas sudaro vientisą visumą, tad nevalia jų gydyti atskirai.

Apie laiką[keisti]

  1. Laikas yra sukurtas kartu su praeinančių daiktų pasauliu.
  2. Laikas nusineša viską; ilga metų virtinė geba pakeisti ir vardą, ir išorę, ir charakterį, ir likimą.
  3. Užvis sunkiausia ir neramiausia protingam žmogui, kai reikia tuštiems ir nenaudingiems dalykams eikvoti laiko daugiau, negu jie verti.

Apie meilę[keisti]

  1. Įsimylėję vėliau, kuomet išblėsta jų aistra, gailisi dėl savo prielankaus požiūrio [į mylimąjį].
  2. Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys.
  3. Meilė – sunki protinė liga.

Apie protą[keisti]

  1. Kvailys, nebūdamas nei gražus, nei tobulas, nei protingas, esti visada savim patenkintas.
  2. Tik proto ir meninio išprusimo derinys išsaugoja dorybę per visą gyvenimą, jeigu žmogui ji būdinga.
  3. Vynas verčia daugelį geriančių manyti turint protą, nors jie toli gražu jo neturi.

Apie valstybę[keisti]

  1. Jei atsirastų valstybė, kurioje gyventų tik geri žmonės, tikriausiai joje kiltų intrigų, siekiant išvengti valdžios, panašiai kaip dabar varžomasi dėl jos. – „Valstybė“.
  2. Teisingoje valstybėje visi turi būti tuo, kuo kiekvienas yra.
  3. Valstybei saugoti pagal savo prigimtį lygiai tinka ir vyrai, ir moterys.

Kitos[keisti]

  1. Apgauti save – visų blogiausia; mat tada apgaudinėtojas visą laiką būna šalia apgaudinėjamojo.
  2. Ar girto vyro galvoje vyksta ne tas pat, kas ir tirono.
  3. Aš manau, kad netyčia nužudyti žmogų yra mažesnis nusikaltimas, negu apgauti jį grožio, gėrio ir teisėtumo dalykuose.
  4. Bėda mažai išmanyti, bet dar blogiau nenorėti išmanyti daugiau.
  5. Bjaurumas atstumdamas kartu mus sujaudina, o grožis veikia migdomai.
  6. Blogas tas žmogus, kuris nieko neišmano ir nesistengia ko nors išmokti.
  7. Būtinybėatradimų motina.
  8. Daiktus galime matyti, bet negalime jų suvokti, o idėjas, priešingai, galime suvokti, bet negalime jų matyti.
  9. Darna, grožis ir sveikata reikalauja ne tik lavintis mokslo ir meno srityje, bet ir visą gyvenimą užsiiminėti fiziniais pratimais, gimnastika.
  10. Dėl savo nelaimių žmonės linkę kaltinti likimą, dievus ir ką tik nori, bet ne patys save.
  11. Filosofai skiriasi nuo kitų žmonių tuo, kad siekia įžvelgti tiesą, pamatyti esmę, tai kas visada tapatu sau.
  12. Galvokime, kas tikra, jauskime, kas gražu, ir norėkime, kas gera – tada suprasime kelią į malonų gyvenimą.
  13. Gera pradžia – pusė darbo.
  14. Gimnastika yra gydomoji medicinos dalis.
  15. Iš tikrųjų geometrija yra amžinosios būties pažinimas.
  16. Iš tų, kurie gimė vyrais, bailiai ir neteisieji po mirties veikiausiai gyveno moteryse.
  17. Kad įgytume draugų ir bičiulių palankumą kasdieniniuose santykiuose su jais, reikia vertinti mums rodomas jų paslaugas labiau, negu tai daro jie patys; priešingai, mūsų paslaugas draugams reikia laikyti mažesnėmis, negu apie tai mano mūsų draugai ir bičiuliai.
  18. Karo pabaigą mato tik negyvėliai.
  19. Kiekviename iš mūsų slypi baisių, laukinių, įstatymams priešingų troškimų rūšis – net ir tuose žmonėse, kurie atrodo labai santūrūs. Tai rodo sapnai.
  20. Mes lengvai galime suprasti vaiką, kuris bijo tamsos. Tikroji gyvenimo tragedija vyksta tada, kai suaugęs žmogus bijo šviesos.
  21. Neištirtas gyvenimas nevertas, kad jį gyventų žmogus.
  22. Nemokšos būna tie, kurie ryžtasi tokie likti.
  23. Nežinau nė vieno tikro kelio į sėkmę, tik vieną – į tikrą nesėkmę: tai noras įtikti visiems.
  24. Nė vienas iš žmogiškų dalykų nėra vertas, kad dėl jo labai sielvartautum.
  25. Niekas nėra ydingas savo noru.
  26. Niekas savaime nėra nei gražu, nei bjauru, bet gražu, jei daroma gražiai, ir bjauru – jei bjauriai.
  27. Norint įgyti draugų ir bičiulių palankumą kasdieniuose santykiuose, reikia jų teikiamas paslaugas vertinti labiau už juos pačius, ir atvirkščiai: savo paslaugas draugams reikia laikyti menkesnėmis, negu mano mūsų draugai ir bičiuliai.
  28. Nuo gražių vaizdų pereisime prie gražių minčių, nuo gražių minčių – prie gražių darbų.
  29. Pati didžiausia pergalė – nugalėti save.
  30. Pradėti reikia nuo to, kas lengviausia.
  31. Pradžia yra svarbiausia bet kokio darbo dalis.
  32. Rūpindamiesi kitų laime, surandame ir savąją.
  33. Skriaudžiantysis visada blogesnis už skriaudžiamąjį.
  34. Sudėtingai sielai būtina teikti sudėtingas kalbas, o paprastai sielai – paprastas.
  35. Tačiau visa, kas gera, gražu, o tai, kas gražu, juk nėra nesaikinga.
  36. Teisinga bausmė nedarniai giedančiam yra išmokyti jį dermės.
  37. Todėl kur valstybėje pamatysi skurdžių, žinok, kad ten slepiasi ir tie, kurie vagia, pjausto pinigines, išniekina šventyklas ir daro kitokius piktus darbus.
  38. Visoms santuokoms lai galioja viena rekomendacija: kiekvienas žmogus turi tuoktis taip, kaip naudinga valstybei, o ne kaip maloniausia jam pačiam.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –