Ernestas Hemingvėjus

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ernestas Hemingvėjus (angl. Ernest Hemingway, (1899-1961) – amerikiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1954).

Ernestas Hemingvėjus

Sentencijos[keisti]

Apie gyvenimą[keisti]

  1. Džiaugtis gyvenimu – tai mokytis gauti už savo pinigus ką nors vertinga ir suvokti tai.
  2. Geriau mirti stačiam, negu gyventi klūpant.
  3. Iš pradžių reikia išstudijuoti tai, apie ką rašai, o paskui reikia išmokti rašyti. Tam ir kitam išeina visas gyvenimas.
  4. Žmogaus gyvenimas be tragedijos negali būti gražus.

Apie rašytoją[keisti]

  1. Fašizmas – tai melas, skelbiamas banditu, ir rašytojas, susitaikes su fašizmu, pasmerktas nevaisingumui.
  2. Išsiaiškindamas su savo vienatve, rašytojas auga kaip visuomeninė figūra, ir jo darbas dėl to dažnai nukenčia.
  3. Rašytojas, kaip čigonas, nepriklauso jokiam sluoksniui. Jis gali atstovauti klasei tik tokiu atveju, jei jo talentas ribotas. Jei jis pakankamai talentingas, atstovauja visoms klasėms.
  4. Rašytojas neturi gyventi toli nuo pasaulio, kai nekuria.
  5. Tikram rašytojui kiekviena knyga turi būti nauja pradžia, nauju bandymu pasiekti tai, kas nepasiekiama. Jis visada stengiasi daryti tai, ko niekas iki jo nedarė arba ką kiti bandė daryti ir nesugebėjo.

Apie vienatvę[keisti]

  1. Aš žinau, kad naktį ne taip, kaip dieną, kad viskas kitaip, kad to, kas įvyko naktį, negalima paaiškinti dieną, nes tada to nebėra, ir jei žmogus pasijutai vienišas, tai naktį vienatvė ypač baisi.
  2. Didelio žmogaus skaisčią širdį vienatvė dar labiau nuskaidrina, o kieta mažo žmogaus širdis vienatvėje pasidaro dar šiurkštesnė.
  3. Reikia gi žmogui su kuo nors išsišnekėti. Seniau turėjom religiją, kitokių nesąmonių. O dabar reikia, kad kiekvienas turėtų su kuo atvirai pasikalbėti, nes būk tu dievažin koks drąsuolis, o vienatvė vis tiek labai slegia. – „Kam skambina varpai“.

Apie žmogų[keisti]

  1. Niekas iš žmogaus neatima tiek daug jėgų, kiek pavojaus baimė.
  2. Žmogus sutvertas nepralaimėti. Žmogų galima sunaikinti, bet nugalėti jo neįmanoma.
  3. Žmogus žudo savo talentą, jei rašo blogiau, negu gali rašyti.

Kitos[keisti]

  1. Ambicija – ydų šaltinis, veidmainystės motina, pavydo giminaitė, apgaulės gimdytoja. Daugelio žmonių privalumai mažėja didėjant jų pasisekimui.
  2. Bailiai miršta beprasmiškai.
  3. Bailys miršta tūkstantį kartų, drąsus – tik kartą.
  4. Blogai valdomai šaliai svarbiausia panacėja – valiutinė infliacija, antra – karas; abi atneša laikiną pagerėjimą, abi atneša galutinę pražūtį.
  5. Darbas – tai svarbiausia gyvenime. Iš visų nemalonumų, iš visų bėdų galima išsivaduoti tik darbu.
  6. Eilinis melagis dažnai paprašo įtikimiau negu tas, kuris matė viską savo akimis.
  7. Geriau žinoti patį blogiausią negu savaičių savaites gyventi bijant paties blogiausio.
  8. Iš visų bjaurių žmonijos rykščių fanatizmas – pati pražūtingiausia, jos labiausiai reikia bijoti.
  9. Kareivio narsa kare – mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau.
  10. Kas puikuojasi erudicija arba mokytumu, neturi nei vieno, nei kito.
  11. Kas sutvardo save, yra stipresnis už miestų užkariautojus.
  12. Kiekvienas mąstantis žmogus yra ateistas. – „Atsisveikinimo su ginklais“.
  13. Kol galite pradėti, tol viskas gerai. Vaisiai pasirodys.
  14. Meilė užgęsta, kai nustoja pulsuoti jos pagrindinė dvasinė funkcija: nenutraukiamas domėjimasis kitu ir nuoširdus bendravimas.
  15. Nėra pasauly sunkesnio darbo negu rašyti paprastą, sąžiningą prozą apie žmogų.
  16. Niekada nepainiokite judesio su veiksmu.
  17. Niekas dusyk nesikartoja.
  18. Pasaulis laužo kiekvieną, ir po to daugelis tampa tik stipresniais palaužtoje vietoje. Bet tuos, kurie nenori palūžti, jis užmuša. Jis užmuša pačius geriausius, ir pačius švelniausius, ir pačius drąsiausius, kurie tik pasitaikys. O jei tu nesi nei šioks, nei toks, gali būti ramus – jis tave irgi užmuš, tik per daug neskubėdamas.
  19. Proza – tai architektūra, o ne dekoravimo menas.
  20. Šis pasaulis yra puiki vieta, verta, kad dėl jos kovotum.
  21. Tas, kuris sutramdo savo dvasią, stipresnis už tą, kuris užkariauja miestus.
  22. Verčiau norėčiau mokėti vertinti tuos dalykus, kurių negaliu turėti, negu turėti tuos dalykus, kurių nesugebėčiau vertinti.

Nuorodos[keisti]