Savimeilė
Savimeilė – savęs įsimylėjimas, narcisizmas.
Sentencijos ir aforizmai[keisti]
- Akiplėšiškumas – kraštutinė savimeilė: savimyla vargina, įgrysta, atsibosta; akiplėša atstumia, pykdo, erzina, įžeidžia. – Ž. de la Briujeras.
- Įsimylėjęs save varžovų neturi. – Ciceronas.
- Kuo labiau tu save myli, tuo didesniu priešu pats sau tampi. – M. fon Ebner-Ešenbach.
- Neribota savimeilė ir išpuikimas nėra orumo požymis. – F. Dostojevskis.
- Nė vienas pataikūnas nepataikauja taip meistriškai kaip savimeilė. – F. de Larošfuko.
- Nors ir kiek atradimų būtų padaryta savimeilės šalyje, vis tiek dar liks joje daug neatrastų žemių. – F. de Larošfuko.
- Pavyduliavime esama vienos dalies meilės ir devyniasdešimt devynių – savimeilės. – F. de Larošfuko.
- Savimeilę galima sužeisti; užmušti jos negalima. – A. de Monterlanas.
- Savimeilė apsukresnė už apsukriausią pasaulyje žmogų. – F. de Larošfuko.
- Savimeilė – bedugnis indas; galite supilti į jį visus Didžiuosius ežerus, vis tiek nebus pilnas. – O. V. Holmsas.
- Savimeilė – draugystės nuodas. – O. de Balzakas.
- Savimeilė – keistas žvėris: jis gali miegoti nepaisydamas stipriausių smūgių ir staiga nubunda mirtinai sužeistas dėl įdrėskimo. – A. Moravija.
- Savimeiliškos išminties šlykščios visos rūšys. – F. Bekonas.
- Visiškas savimyla sudegins ir namą, kad tik išsikeptų kiaušinienę. – F. Bekonas.
- Žmonės paprastai draugyste vadina bendrą laiko leidimą, savitarpio pagalbą, keitimąsi paslaugomis – žodžiu sakant, tokius santykius, kur savimeilė tikisi šį tą laimėti. – F. de Larošfuko.