Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
11 eilutė: | 11 eilutė: | ||
# Nėra [[žmogus|žmogaus]], kuris gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų. |
# Nėra [[žmogus|žmogaus]], kuris gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų. |
||
# [[Pyktis|Piktas]] [[žmogus]] man atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai idomus fenomenas, tartum būtų klaidingos idėjos supainiotas. |
# [[Pyktis|Piktas]] [[žmogus]] man atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai idomus fenomenas, tartum būtų klaidingos idėjos supainiotas. |
||
# [[Žmogus|Žmogui]] vienui vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus [[siela]] neturi spranų primygti nuosavam „ aš”. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus. |
|||
=== Kitos === |
|||
# Bet reikia turėti [[šviesa|šviesos]] su savimi, iš savęs, kad šviestum [[tamsa|tamsybėse]] visiems ant [[kelias|kelio]] stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse. |
|||
# [[Dailininkas|Dailininko]] [[pareiga]] išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o [[žiūrovas|žiūrovo]] pareiga jį suprasti. |
|||
# Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai [[kelias|kelią]] pajusi. |
|||
{{wikipedia}} |
{{wikipedia}} |
19:00, 1 vasario 2007 versija
(1875-1911). Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas..
Sentencijos
Apie meilę
- Meilė - tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindesiu.
- Meilė - tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras, stebuklingas ir tylus, o ją pagimdė ilgesys.
- Meilė - tai stiprūs ir balti sparnai.
- Meilė - tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas.
Apie žmogų
- Aš visuomet trokštu, kad būtum žmogus toks, kaip kad aš suprantu, t. y. žmogus, kuris viską jaučia, supranta ir siekia tiesos, gėrio ir grožio.
- Nėra žmogaus, kuris gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų.
- Piktas žmogus man atrodo nenormalus ir ne kartą pasirodo kaip labai idomus fenomenas, tartum būtų klaidingos idėjos supainiotas.
- Žmogui vienui vienam būna tvanku, ankšta ir tamsu. Žmogaus siela neturi spranų primygti nuosavam „ aš”. Sunku jai tada, bet kuo plačiau sparnus išskės, kuo didesnį ratą apsuks, tuo bus lengviau, tuo laimingesnis bus žmogus.
Kitos
- Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse.
- Dailininko pareiga išreikšti paveikslu tai, ką jis nori, o žiūrovo pareiga jį suprasti.
- Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi.