Viktoras Pekelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
== [[w:Виктор Давыдович Пекелис|Виктор Давыдович Пекелис]] (*1921) == |
== [[w:Виктор Давыдович Пекелис|Виктор Давыдович Пекелис]] (*1921) == |
||
''Rusų žurnalistas, rašytojas, daugiausiai rašęs mokslo populiarinimo tematika''. |
''Rusų žurnalistas, rašytojas, daugiausiai rašęs mokslo populiarinimo tematika''. |
||
13 eilutė: | 12 eilutė: | ||
# Siūlydamas kiekvienam realizuoti gyvenime savo galimybes, norėčiau, kad skaitytojas, paklausęs savęs, kaip gyventi, atsakytų: "''Gyventi reikia taip, kad gyvenimui reikėtų tavęs''". |
# Siūlydamas kiekvienam realizuoti gyvenime savo galimybes, norėčiau, kad skaitytojas, paklausęs savęs, kaip gyventi, atsakytų: "''Gyventi reikia taip, kad gyvenimui reikėtų tavęs''". |
||
# Drąsiai galima teigti, kad niekas nežino savo [[ribos|ribų]]. Mes niekada nepriartėjame prie mūsų [[galimybės|galimybių]] ribų, ir mūsų [[protas]] dirba menkute savo galios dalimi. |
# Drąsiai galima teigti, kad niekas nežino savo [[ribos|ribų]]. Mes niekada nepriartėjame prie mūsų [[galimybės|galimybių]] ribų, ir mūsų [[protas]] dirba menkute savo galios dalimi. |
||
# Ne kiekvienam lemta tapti [[ |
# Ne kiekvienam lemta tapti [[Albertas Einšteinas|Einšteinu]], [[Šostakovičius|Šostakovičiumi]], [[Stanislavskis|Stanislavskiu]], bet kiekvienas gali - nepriklausomai nuo [[profesija|profesijos]] ir [[pareigos|pareigų]] - tapti savo veiklos [[generolas|generolu]] ir atskleisti savo potencines galimybes. |
||
# Kiekvienas nuo pat |
# Kiekvienas nuo pat gimimo yra šiek tiek [[genijus]]. |
||
== Citatos == |
== Citatos == |
18:17, 14 sausio 2007 versija
Виктор Давыдович Пекелис (*1921)
Rusų žurnalistas, rašytojas, daugiausiai rašęs mokslo populiarinimo tematika.
Rinkiniai: «Кибернетическая смесь», «Кибернетика: Неограниченные возможности и возможности ограничения».
Aforizmai
- Gamta kiekvienam davė didžiulę paskolą, bet, deja, ne visuomet ja naudojamės, dažnai tingime imtis intelekto gimnastikos, kad savo galimybes išlavintume iki talentų ir genijų lygio.
Sentencijos
- Kas yra žmogus? Stulbinantys žmogaus proto ir rankų laimėjimai daugeriopai suaktualino šį klausimą, daugumai žmonių sumenkino jį iki asmeninės sveikatos ir asmeninių galimybių klausimo. - Твои возможности, человек!, 1984.
- Žmogus yra tai, ką jis pats iš savęs padarė.
- Siūlydamas kiekvienam realizuoti gyvenime savo galimybes, norėčiau, kad skaitytojas, paklausęs savęs, kaip gyventi, atsakytų: "Gyventi reikia taip, kad gyvenimui reikėtų tavęs".
- Drąsiai galima teigti, kad niekas nežino savo ribų. Mes niekada nepriartėjame prie mūsų galimybių ribų, ir mūsų protas dirba menkute savo galios dalimi.
- Ne kiekvienam lemta tapti Einšteinu, Šostakovičiumi, Stanislavskiu, bet kiekvienas gali - nepriklausomai nuo profesijos ir pareigų - tapti savo veiklos generolu ir atskleisti savo potencines galimybes.
- Kiekvienas nuo pat gimimo yra šiek tiek genijus.
Citatos
- Nereikėtų siaurinti sąvokos "kūrybinga asmenybė", sieti ją tik su intelektinio darbo profesijomis. Kuriama ne tik dvasinėje, bet ir materialinėje srityje. - Твои возможности, человек!, 1984.
- Svarbiausia ne užgriozdinti atmintį kuo didesniu kiekiu žinių, o išmokyti ją dirbti kūrybiškai, įdiegti tikrą (kibernetikų kalba) pradinę programą, kuri padėtų sprėsti uždavinius, pasitaikančius kiekvienoje veikloje.
- Dabar filosofai klausia: "Ką daryti su žmogumi?" O man atrodo, būtų kur kas svarbiau, jei kiekvienas savęs paklaustų:"Ką man daryti?" Ir ne retoriškai, o konkrečiai: kaip elgtis, turint galvoje pakitimus, vykstančius aplinkiniame pasaulyje, gyvenimo būdo, sąmonės lygmens pokyčius, gabumų lavinimą.
- Mes visi daugiamačiai, daugiašaliai, įvairiapusiai, daugiareikšmiai visose srityse: nuo fizinės esmės (prigimties) iki dvasinės (kultūros).
- Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė.
- Kad ir kaip gudrautume, kad ir kaip atmintį miklintume, visko, kas reikalinga, neįsiminsi.
- Mūsų atmintis - tarsi gyva būtybė, turi savo charakterį, savo įgūdžius. Ji gali ilgus metus saugoti kokį menkniekį, matytą vaikystėje, bet gali ir klastingai nuvilti - pasišaipyti iš mūsų: ji staiga atsisakys prisiminti formulę, kurią išmokote prieš valandą. - Твои возможности, человек!, 1984.