Charakteris: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
32 eilutė: | 32 eilutė: | ||
# Žmogaus [[charakteris|charakterį]] galima pažinti tik tada, kai jis tampa tavo [[viršininkas|viršininku]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. |
# Žmogaus [[charakteris|charakterį]] galima pažinti tik tada, kai jis tampa tavo [[viršininkas|viršininku]]. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. |
||
# Žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] istorija sudaro jo [[charakteris|charakterį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
# Žmogaus [[gyvenimas|gyvenimo]] istorija sudaro jo [[charakteris|charakterį]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# [[Žmogus]] be [[charakteris|charakterio]] – tai ne žmogus. – [[Šamforas]]. |
|||
# Žmogus be tvirtų taisyklių beveik visuomet neturi ir [[charakteris|charakterio]]: turėdamas charakterį, jis pajustų, kaip reikalingos jam [[taisyklė]]s. – [[Nikola Sebastijenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. |
# Žmogus be tvirtų taisyklių beveik visuomet neturi ir [[charakteris|charakterio]]: turėdamas charakterį, jis pajustų, kaip reikalingos jam [[taisyklė]]s. – [[Nikola Sebastijenas de Šamforas|N. S. de Šamforas]]. |
||
==Patarlės ir priežodžiai== |
==Patarlės ir priežodžiai== |
18:28, 31 gegužės 2021 versija
Sentencijos ir aforizmai
- Charakterio jėga, nepriklausomai nuo jo turinio, – niekuo nepakeičiama brangenybė. – K. Ušinskis.
- Charakterio silpnumas – vienintelis nepataisomas trūkumas. – F. de Larošfuko.
- Charakterio vientisumas yra neatskiriama pažangios asmenybės savybė, nes asmenybės vertę ir mastą nulemia charakteris. – E. Telmanas.
- Charakteris – didžiausias žmogaus gabumų daugiklis. – K. Fišeris.
- Charakteris – energingas siekimas užsibrėžtų tikslų. – J. V. Gėtė.
- Charakteris nustato žmogaus veikimo būdą, susistemina žmogaus poelgius. – J. Vabalas-Gudaitis.
- Charakteris pasireiškia gebėjimu veikti pagal principus. – I. Kantas.
- Charakteris – tai galutinai susiformavusi valia. – Novalis.
- Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems. – G. Hėgelis.
- Dorovė turi būti charakterio pagrindas. – I. Kantas.
- Išduodama dažniausiai ne iš anksto apgalvojus, o dėl silpno charakterio. – F. de Larošfuko.
- Jei dideliuose ir mažuose dalykuose nuosekliai realizuoji tai, ką jautiesi sugebantis, vadinasi, turi tvirtą charakterį. – J. V. Gėtė.
- Jei turi charakterį, tai turėsi ir tipišką išgyvenimą kuris vis kartosis. – F. Nyčė.
- Jei žinai būdą kūnui stiprinti, valiai grūdinti, širdžiai kilninti, protui lavinti ir pusiausvyrai palaikyti – esi auklėtojas. Švietimo tikslas – charakterio ugdymas. – H. Spenseris.
- Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stulbina pasaulį tūkstantmečius. – J. V. Gėtė.
- Kietas charakteris turi derintis su proto lankstumu,
- Mums trūksta charakterio tvirtumo, kad nuolankiai klausytume proto. – F. de Larošfuko.
- Nelaimė tampa kertiniu charakterio akmeniu. – O. de Balzakas.
- Nėra nieko pavojingesnio visuomenėje už žmogų be charakterio. – Ž. L. Dalamberas.
- Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kai tai, kas jiems atrodo juokinga. – J. V. Gėtė.
- Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. – H. Teiloras.
- Rimtumas – charakterio pagrindas. – O. de Balzakas.
- Savęs įsimylėjimas – paguoda, Dievo skirta menkiems charakteriams. – B. Bartonas.
- Silpno charakterio žmonės nesugeba būti nuoširdūs. – F. de Larošfuko.
- Stiprus charakteris, kaip ir stipri srovė: sutikdama kliūtis, tik dar labiau sustiprėja; bet užtat, sugriaudama užtvaras, nutiesia sau gilesnę vagą. – K. Ušinskis.
- Talentai subręsta vienumoje, o charakteris – visuomenėje. – J. V. Gėtė.
- Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose. – J. V. Gėtė.
- Tyliai ir ramiai charakteris neugdomas. Tik išbandymai ir kančios stiprina sielą, plečia akiratį, įžiebia garbės troškimą ir skatina siekti sėkmės. – H. Keler.
- Žiūrėti mirčiai į akis, numatyti ją artėjant ir nesistengti savęs apgauti, likti ištikimam sau iki paskutinės akimirkos, nesuglebti ir nepabūgti – tvirto charakterio bruožai. – D. Pisarevas.
- Žymaus žmogaus dorovinės savybės galbūt turi didesnę reikšmę šiai kartai ir visai istorijos eigai negu grynai intelektualiniai pasiekimai. Jie daug daugiau priklauso nuo charakterio didybės, negu tai paprastai priimta laikyti. – A. Einšteinas.
- Žmogaus charakterį galima pažinti tik tada, kai jis tampa tavo viršininku. – E. M. Remarkas.
- Žmogaus gyvenimo istorija sudaro jo charakterį. – J. V. Gėtė.
- Žmogus be charakterio – tai ne žmogus. – Šamforas.
- Žmogus be tvirtų taisyklių beveik visuomet neturi ir charakterio: turėdamas charakterį, jis pajustų, kaip reikalingos jam taisyklės. – N. S. de Šamforas.
Patarlės ir priežodžiai
Afrikiečių
- Kur tik žmogus apsistoja gyventi, jo charakteris eina kartu su juo.
- Žmogaus charakteris yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas.
Anglų
- Sėsi mintį – pjausi veiksmą, sėsi veiksmą – pjausi įprotį, sėsi įprotį – pjausi charakterį, sėsi charakterį – pjausi likimą.
Indų
- Pasėsi poelgį – pjausi įprotį, pasėsi įprotį – pjausi charakterį, pasėsi charakterį – pjausi likimą.
Lietuvių
- Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
Lotynų
- Apdairus žmogus stebės charakterio ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus.
- Jeigu yra teisumo širdyje – bus grožio charakteryje.
- Kiekvieno žmogaus charakteris formuoja jo likimą.
- Tai medis duoda savo charakterį vaisiui.
- Žodžiai gali arba užmaskuoti charakterį arba jį iškelti aikštėn.