Omaras Chajamas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
# Nesiskųsti [[skausmas|skausmu]] – geriausias vaistas. |
# Nesiskųsti [[skausmas|skausmu]] – geriausias vaistas. |
||
# Per vieną langą žiūrėjo dviese. Vienas pamatė lietų ir purvą. Kitas – žalios lapijos pynę, pavasarį ir žydrą dangų. |
# Per vieną langą žiūrėjo dviese. Vienas pamatė lietų ir purvą. Kitas – žalios lapijos pynę, pavasarį ir žydrą dangų. |
||
# Su šiuo trumpu [[gyvenimas|gyvenimu]] elkis taip, tarsi jis tau būtų išnuomotas. |
|||
# Šiandieną daug žmonių [[draugystė]]s neverti, šiandien nesėsk prie jų labai arti. |
# Šiandieną daug žmonių [[draugystė]]s neverti, šiandien nesėsk prie jų labai arti. |
||
# Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimo]] muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena! |
# Tas, kuris [[gyvenimas|gyvenimo]] muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena! |
18:17, 19 gruodžio 2020 versija
Omar Khayyám (1048-1122) – persų poetas, matematikas, filosofas, astronomas.
Sentencijos
- Gyvenimas – tai lyg atodūsis, tu jį akimirksniu gavai – tik nuomot, o ne valdyt.
- Kaip dažnai gyvenime klysdami mes prarandame tuos, kurie brangūs. Stengdamiesi patikti svetimiems, kartais bėgame nuo artimo. Išaukštiname tuos, kurie mūsų neverti, o pačius ištikimiausius išduodame. Tuos, kurie mus taip myli, įskaudiname, tačiau laukiame, kada mūsų atsiprašys.
- Kuo mažesnis savo siela žmogus, tuo aukščiau jis kelia nosį. Jis nosimi siekia to, ko siela o nepasiekt.
- Mes daugiau niekuomet nepateksime į šį pasaulį, nesėdėsime amžiais už stalo su draugais. Tad gaudykit kiekvieną lekiančią akimirką – daugiau jos jau nenutykosite.
- Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. Žmogus, tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis!
- Nepavydėk tam, kuris stiprus ir turtingas, nes po aušros visada ateina saulėlydis.
- Nesiskųsti skausmu – geriausias vaistas.
- Per vieną langą žiūrėjo dviese. Vienas pamatė lietų ir purvą. Kitas – žalios lapijos pynę, pavasarį ir žydrą dangų.
- Su šiuo trumpu gyvenimu elkis taip, tarsi jis tau būtų išnuomotas.
- Šiandieną daug žmonių draugystės neverti, šiandien nesėsk prie jų labai arti.
- Tas, kuris gyvenimo muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena!
- Už viską šis dangus atmoka tik blogu. Todėl nesitikėk pasaulyje draugų, nežvilgčiok atgalios, o šios dienos laikykis. Ir būk patsai savim, kol dar turi jėgų.
- Vienas nesupras, kuo kvepia rožės. Kitas iš karčių žolių išgaus medaus. Kažkam duosi smulkmeną, amžiams prisimins. Kitam atiduosi gyvenimą, o jis to nesupras.