Omaras Chajamas

Omar Khayyám (1048-1122) – persų poetas, matematikas, filosofas, astronomas.

Sentencijos

1. Gyvenimas – tai lyg atodūsis, tu jį akimirksniu gavai – tik nuomot, o ne valdyt.
2. Kaip dažnai gyvenime klysdami mes prarandame tuos, kurie brangūs. Stengdamiesi patikti svetimiems, kartais bėgame nuo artimo. Išaukštiname tuos, kurie mūsų neverti, o pačius ištikimiausius išduodame. Tuos, kurie mus taip myli, įskaudiname, tačiau laukiame, kada mūsų atsiprašys.
3. Kuo mažesnis savo siela žmogus, tuo aukščiau jis kelia nosį. Jis nosimi siekia to, ko siela o nepasiekt.
4. Mes daugiau niekuomet nepateksime į šį pasaulį, nesėdėsime amžiais už stalo su draugais. Tad gaudykit kiekvieną lekiančią akimirką – daugiau jos jau nenutykosite.
5. Mes – linksmybių šaltinis ir sielvarto kasyklos. Mes bjaurumo rezervuaras ir švari versmė. Žmogus, tarsi veidrodyje daugialypis pasaulis. Jis niekingas ir tuo pat nepaprastai didis!
6. Nesiskųsti skausmu – geriausias vaistas.
7. Per vieną langą žiūrėjo dviese. Vienas pamatė lietų ir purvą. Kitas – žalios lapijos pynę, pavasarį ir žydrą dangų.
8. Šiandieną daug žmonių draugystės neverti, šiandien nesėsk prie jų labai arti.
9. Tas, kuris gyvenimo muštas, daug pasieks. Pūdą druskos suvalgęs labiau vertina medų. Kas liejo ašaras, tas nuoširdžiai juokiasi. Kas mirė, žino, kad gyvena!
10. Už viską šis dangus atmoka tik blogu. Todėl nesitikėk pasaulyje draugų, nežvilgčiok atgalios, o šios dienos laikykis. Ir būk patsai savim, kol dar turi jėgų.
11. Vienas nesupras, kuo kvepia rožės. Kitas iš karčių žolių išgaus medaus. Kažkam duosi smulkmeną, amžiams prisimins. Kitam atiduosi gyvenimą, o jis to nesupras.