Vydūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
6 eilutė: | 6 eilutė: | ||
# Kalbėdamas kiekvienas [[žmogus]] padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. |
# Kalbėdamas kiekvienas [[žmogus]] padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. |
||
# [[Dorovė|Doroje]] [[žmogus|žmogaus]] esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. |
# [[Dorovė|Doroje]] [[žmogus|žmogaus]] esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto. |
||
# Ką [[žmogus]] daro ir tiria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. [[Nešvara|Nešvarius]] [[žodis|žodžius]] tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus. |
|||
{{wikipedia}} |
{{wikipedia}} |
18:57, 28 gruodžio 2006 versija
Vilhelmas Storosta (1868 - 1953)
Lietuvių filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas.
Sentencijos
- Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas.
- Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas.
- Doroje žmogaus esmė laikosi lyg atsitraukusi nuo jo, tarsi prižiūrėdama visas kitas asmenybės galias iš aukšto.
- Ką žmogus daro ir tiria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. Nešvarius žodžius tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus.