Žmogus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
337 eilutė: 337 eilutė:
# Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti [[žmogus|žmones]].
# Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti [[žmogus|žmones]].
# [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias.
# [[Laikas]] yra tikrasis šeimininkas, [[žmogus]] – tik svečias.
# Nėra miško be kreivo medžio, nėra [[žmogus|žmogaus]] be [[trūkumai|trūkumų]].
# [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos.
# [[Oras]] pasikeičia po valandos, [[žmogus|žmonės]] – po kartos.
# [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai.
# [[Arklys|Žirgą]] puošia ne balnas, [[žmogus|žmogų]] – ne drabužiai.

20:25, 19 rugpjūčio 2019 versija

Žmogus (lot. Homo sapiens) – dvikojis primatas, priklausantis hominidų šeimai ir žinduolių klasei.

„Žmogus“. Leonardas da Vinčis

Biblija

  1. Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“ – Pr 1,26.
  2. Žmogus gyvas ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris ateina iš Dievo lūpų! – Mt 4, 4.

Sentencijos ir aforizmai

A

  1. Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto.
  2. Apie žmogų galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi sunkiomis aplinkybėmis. – V. Pratolinis.
  3. Apie žmones sprendžiama iš jų poelgių. – A. Čechovas.
  4. Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – I. Kantas.
  5. Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.
  6. Atsisakydamas žmogus daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“. – J. V. Gėtė.

B

  1. Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – I. Kantas.
  2. Bet kuri musė – tai žmogaus antrasis aš, fantomas, įkūnijantis tikrą pradinę žmogaus esmę: privalgyti trupinių nuo bendro stalo, įgelti savo artimui ir, atsigėrus jo kraujo, surasti šiltą ir minkštą išmatų krūvą, ar bent jau atmatų duobę, kur galima ramiai atsitūpus, nuodugniai viską apgalvoti. – S. Dali.
  3. Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. Žmogus turi žinoti tai ir norėti to. – Ž. Y. Kusto.
  4. Blogiausias iš žmonių – žmogus be troškimų. – A. Kunanbajevas.
  5. Būti žmogumi – reiškia būti atsakingam. – A. de Sent-Egziuperi.
  6. Būti žmogum – reiškia būti kovotoju. – J. V. Gėtė.

Č

  1. „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – F. Nyčė.

D

  1. Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. – F. Nyčė.
  2. Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui. – V. Čerčilis.
  3. Daugelis žmonių panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini savęs, kad tilptų dar kas nors. – H. V. Šo.
  4. Dauguma žmonių yra tiek laimingi, kiek pasiryžta tokie būti. – A. Linkolnas.
  5. Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje. – S. J. Lecas.
  6. Didelis skirtumas – žmogus negali nusidėti ar nenori. – Seneka.
  7. Didieji žmonės pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs. – M. fon Ebner-Ešenbach.
  8. Didieji žmonės – tai žmonijos knygos turinys. – F. Hebelis.
  9. Didis tas žmogus, kuris moliniais indais naudojasi kaip sidabriniais, bet ne mažiau didis ir tas, kuris sidabriniais naudojasi kaip moliniais. – Seneka.
  10. Didysis gyvenimo klausimas – kaip gyventi tarp žmonių. – A. Kamiu.
  11. Didžiai liūdintys žmonės išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – F. Nyčė.
  12. Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms. – A. Čechovas.
  13. Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – J. V. Gėtė.
  14. Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems. – G. Hėgelis.
  15. Dorybė, gerumas, taurumas – tai tokios savybės, kurių žmogus linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. – E. M. Remarkas.
  16. Du žmonės. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti. – A. Škėma.
  17. Du žmonės gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – O. de Balzakas.
  18. Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. – J. V. Gėtė.

E

  1. Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas žmogus yra pasaulio viršūnė. – R. V. Emersonas.
  2. Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą. – I. Kantas.
  3. Elkitės su žmogumi taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps. – J. V. Gėtė.
  4. Esama žmonių, panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – O. de Balzakas.
  5. Esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – M. fon Ebner-Ešenbach.

G

  1. Geriau būti nelaimingu žmogumi, negu savimi patenkinta kiaule. – H. Heinė.
  2. Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. – Volteras.
  3. Grynas vynas daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas vanduo daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti žmogumi, todėl geriu praskiestą vyną. – J. V. Gėtė.

I

  1. Ilgainiui technika taip ištobulės, jog žmogus galės išsiversti be savęs. – S. J. Lecas.
  2. Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. – J. V. Gėtė.
  3. Ir žiūriu į plaukiančią minią, / – Ir ieškau žmogaus žmonėse. – V. Mykolaitis-Putinas.
  4. laiko ir žmonių galime laukti visko. – Vovenargas.
  5. Iš visko, ką turi žmogus, geriausia yra akis, nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – Mencijus.
  6. Išnaudodamas progą, nereikšmingas ir neturtingas žmogus gali tapti pranašesnis už kilnųjį ir turtingąjį, o mažas ir silpnas – įveikti didelį ir stiprų. – Liu Bu.

Į

  1. Įžymūs žmonės gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų žmonija nenori pamiršti, kitų – negali. – V. Grzeszczykas.

Y

  1. Yra žmonių, kurie gyvena be jokio tikslo, praslenka pasaulyje kaip šapelis upėje: jie neina, juos neša. – Seneka.
  2. Yra žmonių, manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga. – G. K. Lichtenbergas.
  3. Yra žmonių, nepanašių į valstybės prezidentus, bet tokiais esančius. – E. M. Remarkas.

J

  1. Jei jūs atidžiai pažiūrėsite į žmones, kurie nieko negali pagirti, kiekvieną peikia ir yra viskuo nepatenkinti, tai suprasite, jog tai ir yra tie žmonės, kuriais niekas nepatenkintas. – Ž. de la Briujeras.
  2. Jei mūsų žmonės mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį vergą, mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – S. Tamkevičius.
  3. Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – J. V. Gėtė.
  4. Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.
  5. Jeigu žmogus iš tikrųjų nori gyventi – tai medicina bejėgė. – F. Ranevskaja.
  6. Jeigu žmonės visada būtų malonūs ir klusnūs tiems, kurie yra žiaurūs ir neteisingi, tai nedorėliai elgtųsi, kaip jiems patinka: nieko nebijodami, jie nesitaisytų ir darytųsi vis blogesni ir blogesni. Kai mus kas užgauna be jokios priežasties, mes turime smogti atgal taip smarkiai, kad tam, kuris mums smogė, niekada nekiltų noras smogti antrą kartą. – Š. Brontė.
  7. „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė? – F. Nyčė.

K

  1. Kad būtų nepamainomas, žmogus visada turi būti kitoks. – K. Šanel.
  2. Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas, – sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu... – F. Nyčė.
  3. Kadangi, kaip ir apie medį, tu ničnieko neišmanai apie žmogų, jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – A. de Sent-Egziuperi.
  4. Kai kurie žmonės gali būti palyginti su mažomis, prašmatniomis parduotuvėmis: visos prekės sudėtos vitrinoje. – B. Auerbachas.
  5. Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl savo poreikio paplepėti. – V. Hugo.
  6. Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau žmogų, turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru. – M. de Montenis.
  7. Kai žmogus neprivalėdamas nuveikia ką nors gero, Dievas žvelgdamas žemyn šypsosi ir sako: „Vien dėl to vertėjo sukurti pasaulį“. – Talmudas.
  8. Kai žmogus nežino, į kurį uostą plaukti, joks vėjas nebus palankus. – Seneka.
  9. Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – F. Nyčė.
  10. Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. – F. Nyčė.
  11. Kas yra žmogus, pradeda aiškėti, kai jį apleidžia talentas, – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – F. Nyčė.
  12. Kas nenori matyti kito žmogaus didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – F. Nyčė.
  13. Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – J. V. Gėtė.
  14. Kiekviename žmoguje esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei. – M. de Montenis.
  15. Kiekvienas protingas žmogus baudžia ne, kad buvo prasižengta, o dėl to, kad prasižengimas nebūtų pakartotas. – Seneka.
  16. Kiekvienas žmogus gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – A. Šopenhaueris.
  17. Kiekvienas žmogus yra savo likimo kūrėjas. – Saliustijus.
  18. Kiekvienas žmogus skiriasi nuo kitų ir kasdien keičiasi pats. – A. Popas.
  19. Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas. – J. V. Gėtė.
  20. Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – Aristotelis.
  21. Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – Emilis Fagė.
  22. Kilnus žmogus reikalauja iš savęs, o prastuolis – iš kitų. – Konfucijus.
  23. Klaidinga manyti, kad visi žmonės vienodai geba jausti. – E. M. Remarkas.
  24. Kodėl žmogus nepripažįsta savo ydų? Todėl, kad jis vis dar skendi jose. Tai tas pats, kaip reikalauti iš miegančiojo pasipasakoti sapną. – Seneka.
  25. Kol gyvas, žmogus neturi prarasti vilties. – Seneka.
  26. Kuo žmogus mažiau apie save galvoja, tuo vertesnis. – E. M. Remarkas.
  27. Kuo žmogus mažiau mąsto arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. – R. V. Emersonas.
  28. Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis. – Publijus Siras.
  29. Kvaila prašyti dievus to, ką žmogus gali pats sau suteikti. – Epikūras.

L

  1. Linksmas žmogus – visada puikus žmogus. Niekšai retai būna linksmais žmonėmis. – M. Gorkis.
  2. – Liūtai pjauna antilopes; vorai – muses; lapės – vištas; kokia vienintelė rasė pasaulyje, kuri tik pati save nukariauja, nugali ir nužudo?
    – Klausimas vaikams. Aukščiausias kūrinys, žinoma, žmogus, kuris sugalvojo žodžius „meilė“, „gerumas“ ir „mielaširdystė“.
    – Gerai. Kokia vienintelė būtybė gamtoje, kuri gali nusižudyti ir nusižudo?
    – Vėl žmogus – kuris sugalvojo amžinybę, Dievą ir prisikėlimą. – E. M. Remarkas.

M

  1. Mes laikome žmogumi tiktai tą, kurio siela svajoja tiek apie dvasinį pasitenkinimą, tiek apie kūno malonumą meilėje. – O. de Balzakas.
  2. Mokslas dar nežino priemonių, kaip paversti žvėrį žmogumi. – M. Bulgakovas.

N

  1. Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet pats juo tapk. – M. Aurelijus.
  2. Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.
  3. Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – J. V. Gėtė.
  4. Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – J. V. Gėtė.
  5. Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. – J. V. Gėtė.
  6. Nė vienas žmogus nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – M. Andersenas Neksė.
  7. Nėra pasaulyje tokio kalno, kurio viršūnės galų gale nepasiektų žmogus. – Č. Dikensas.
  8. Niekada nesivaržykite su žmogumi, kuris neturi ko prarasti. – B. Grasjanas.
  9. Niekas iš žmogaus neatima tiek daug jėgų, kiek pavojaus baimė. – E. Hemingvėjus.
  10. Niekas taip lengvai neišveda žmogauskelio ir pats iš jo neišeina kaip moteris. – Konfucijus.
  11. Niekas taip neišsekina žmogaus, kaip ilgas nieko neveikimas. – Aristotelis.
  12. Niekas labiau netaurina žmogaus kaip darbas. Be darbo žmogus negali išlaikyti žmogiškojo orumo. – L. Tolstojus.
  13. Niekingi žmonės puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – Volteras.
  14. Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. – Vydūnas.
  15. Norėčiau, kad žmonės pripažintų tą faktą, kad aš tik žmogus. – F. Merkuris.
  16. Norint būti laimingam su žmonėmis, reikia prašyti jų tik to, ką jie pajėgia. – B. Klervietis.
  17. Norint eiti šiame pasaulyje tikru keliu, reikia aukotis iki galo. Žmogaus paskirtis yra ne tik būti laimingu. Jis privalo atverti žmonijai kažką didingo. – E. M. Remarkas.

P

  1. Pagal paveldą esu žydas, pagal pilietybę – šveicaras, o pagal sandarą – tik žmogus, neturintis jokių sąsajų su valstybe ar nacionaliniu subjektu apskritai. – A. Einšteinas.
  2. Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent „geras“ žmogus, tuo tarpu „blogas“ žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
  3. Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti. – A. de Sent-Egziuperi.
  4. Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp žmonių. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – Seneka.
  5. Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – A. Einšteinas.
  6. Paskutinio tyrimo duomenimis kiekvienas yra žmogus, ar tai būtų amerikietis, ar vokietis, ar žydas. Jei tik būtų įmanoma kiekvienam išlaikyti tik šį vertingą požiūrį, aš būčiau laimingas žmogus. – A. Einšteinas.
  7. Pats vertingiausias žmogus – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – Ž. Sand.
  8. Pirmiausia žmonės nori žinoti, kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – James E. Hind.
  9. Pjedestalas – dar ne statula. Matuokite žmogų ne ant kojokų stovintį. – M. de Montenis.
  10. Prisiminimas apie didžiuosius žmones mums turi ne mažesnę reikšmę, negu jų buvimas šalia. – Seneka.
  11. Protingi žmonės – geriausia enciklopedija. – J. V. Gėtė.

R

  1. Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – J. V. Gėtė.

S

  1. Savo sumanymais žmogus visada yra didis. – E. M. Remarkas.
  2. Spręsdamas apie žmogų, nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: sielos gėrio tegu ieškos siela. – Seneka.
  3. Spręsk apie žmogų ne iš jo motinos žodžių, o iš kaimynų atsiliepimų. – Talmudas.
  4. Spręsti apie žmones reikia ne iš to, ko jie nežino, o iš to, ką ir kaip jie žino. – Vovenargas.

Š

  1. Šiuolaikinis idealas – viską išmanantis žmogus. O viską išmanančio žmogaus protas – baisus. Jis panašus į senienų parduotuvę, pilną dulkių ir visokio šlamšto, kurioje visų prekių kaina didesnė už tikrąją jų vertę. – O. Vaildas.

T

  1. Tarp žmonių gyvenk taip, lyg Dievas tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – Seneka.
  2. Taikydamasis švelniai sakant, į „angelus“, žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.
  3. Tinkamo elgesio kelias arti, bet žmonės jo ieško toli. – Mencijus.
  4. Tik nuobodus žmogus patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti. – O. Vaildas.
  5. Tik paviršutiniški žmonės gerai save pažįsta. – O. Vaildas.
  6. Tik protas, valia, sąžinė išaukština žmogų. – A. Kunanbajevas.
  7. Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. – J. V. Gėtė.

V

  1. Vaikas netaps žmogumi, jis jau yra žmogus. – J. Korčakas.
  2. Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto. – N. Gogolis.
  3. Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo . – J. V. Gėtė.
  4. Vienam žmogui nelemta puikuotis visais talentais. – Stendalis.
  5. Vieni žmonės garsūs, kiti verti tokie būti. – G. E. Lesingas.
  6. Visa, ką matai ir kame glūdi dieviškų ir žmogiškų dalykų visuma, yra vieninga; mes esame didelio kūno nariai. Gamta sukūrė mus brolius, pagimdydama iš to paties ir tam pačiam tikslui. Ji įskiepijo mums abipusę meilę ir polinkį bendrauti. Ji nustatė, kas yra teisinga ir leistina. Pagal jos įstatymus blogiau yra kam nors kenkti negu pačiam patirti skriaudą. Tegu jai įsakius, bus ištiesta ranka žmogui, kuriam reikia pagalbos. Tegu ir širdyje ir lūpose bus žodžiai: Kadangi esu žmogus, tai ir manau, Jog visa žmogiška nesvetima ir man. – Seneka.
  7. Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – G. G. Markesas.
  8. Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.
  9. Visi žmonės iš esmės vienodi, visi gimsta panašūs, reikšmingesnis tik tas, kuris padoresnis. – Seneka.
  10. Viskas žmogaus rankose. Todėl jas reikia kaip galima dažniau plauti. – S. J. Lecas.

Ž

  1. Žmogaus egzistavimas turbūt yra klaida. – A. Šopenhaueris.
  2. Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.
  3. Žmogaus išsiauklėjimą rodo jo elgesys kivirčo metu. – Dž. B. Šo.
  4. Žmogaus niekas niekur nelaukia. Visada reikia pačiam viską atsinešti. – E. M. Remarkas.
  5. Žmogaus teisių deklaracijoje liko užmirštos dvi teisės: teisė sau prieštarauti ir teisė pasišalinti. – Š. Bodleras.
  6. Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo garbės pamatas. – M. de Montenis.
  7. Žmogaus vertė turi būti matuojama tuo, ką jis duoda, o ne tuo, ko jis gali pasiekti. Stenkitės tapti ne sėkmingu, o vertingu žmogumi. – A. Einšteinas.
  8. Žmogui būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo klaidos. – Ciceronas.
  9. Žmogui, kuris žino kur eina, pasaulis duoda kelią. – D. S. Džordanas.
  10. Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.
  11. Žmogui reikia tikslo – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti. – F. Nyčė.
  12. Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – J. V. Gėtė.
  13. Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys. – A. Čechovas.
  14. Žmogus, atkakliai kartojantis nesąs kvailys, paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – V. Mizneris.
  15. Žmogus atsiskleidžia galinėdamasis su kliūtimis. – A. de Sent-Egziuperi.
  16. Žmogus be šešėlio; žmogus, kuris pametė šešėlį. – L. Tolstojus.
  17. Žmogus bjauresnis už gyvulį, kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – R. Tagorė.
  18. Žmogus buvo apdovanotas tik tokiu intelekto kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – A. Einšteinas.
  19. Žmogus didis savo kraštutinumais. Menu, meile, kvailyste, neapykanta, egoizmu ir net pasiaukojimu. Tačiau pasauliui labiausiai trūksta kažkokio vidutinio gėrio. – E. M. Remarkas.
  20. Žmogusgamtos tvarinys, jojantis jai ant sprando. – J. Laucius.
  21. Žmogus gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus. – V. Hugo.
  22. Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. – J. V. Gėtė.
  23. Žmogus iš prigimties skirtas bendrijai – gyventi su kitais. – Seneka.
  24. Žmogus iš tiesų panašus į beždžionę: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – F. Bekonas.
  25. Žmogus, jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – R. Tagorė.
  26. Žmogus, jei nežino ko nori, blaškosi net lygiausiame kelyje, o, štai, vedamas tikslo, jis tvirtai juda pirmyn, nekreipdamas dėmesio į sunkumus. – T. Karlailis.
  27. Žmogus, judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų. – Konfucijus.
  28. Žmogus, kurio jausmai truputį nublanko, labiau stengiasi patikti negu mylėti. – Žorž Sand.
  29. Žmogus, kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į tiesos kelią vieną žmogų. – A. Kunanbajevas.
  30. Žmogus, kuris savo paties ir kitų gyvenimą laiko beprasmišku, yra ne tik nelaimingas, bet ir apskritai tarsi negyvena. – A. Einšteinas.
  31. Žmogus, kuris visiems nori būti geras, neišvengiamai pralaimės tarp daugybės tų, kurie nėra geri. Todėl jis turi mokytis, kaip nebūti geram, ir šiuo mokėjimu naudotis arba nesinaudoti, priklausomai nuo to, ko reikalauja proga. – N. Makiavelis.
  32. Žmogus mato savo atspindį žmoguje. – A. Kamiu.
  33. Žmogus – ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – B. Paskalis.
  34. Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – I. Kantas.
  35. Žmogus – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – D. Pisarevas.
  36. Žmogus nebus laisvas, jeigu nemokės valdyti savęs. – Pitagoras.
  37. Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. – W. Magee.
  38. Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. – J. V. Gėtė.
  39. Žmogus negali griauti to, ko pats negali sukurti. – R. Tagorė.
  40. Žmogus negali nuskriausti kito žmogaus – jis gali nusiskriausti tik pats. – Dž. Londonas.
  41. Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – V. Belinskis.
  42. Žmogus neturi pasirinkimo, – jis turi būti žmogumi. – S. J. Lecas.
  43. Žmogus pailsi nuo vieno darbo tik tada, kai pradeda kitą. – A. Fransas.
  44. Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį. – J. V. Gėtė.
  45. Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. – J. V. Gėtė.
  46. Žmogus pernelyg mirtingas nemirtingumo pažinimui. – Seneka.
  47. Žmogus privalo išmokti suprasti kitų žmonių motyvus, jų iliuzijas ir kančias. – A. Einšteinas.
  48. Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. – J. V. Gėtė.
  49. Žmogus, sugebantis pastebėti reiškinį, gali rasti ir priežastį. – O. de Balzakas.
  50. Žmogus sužlunga tik pats. – I. Jašinskaitė.
  51. Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – A. Einšteinas.
  52. Žmogus – tai jo poelgiai. – G. Hėgelis.
  53. Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – L. Tolstojus.
  54. Žmogus tampa žmogumi tik tarp žmonių. – J. Becheris.
  55. Žmogus – tokia pralaimėjimų sankaupa, kad jį lengvai apsvaigina ir mažos pergalės. – V. Karalius.
  56. Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė.
  57. Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – J. V. Gėtė.
  58. Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – Vang Čungas.
  59. Žmogus – vien santykių mazgas. Ir tik santykiai turi žmogui reikšmės. – A. de Sent Egziuperi.
  60. Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – A. Periušo.
  61. Žmogus visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – K. Jaspersas.
  62. Žmogus visą gyvenimą praleidžia tikėdamasis ir miršta dar turėdamas vilties. – Volteras.
  63. Žmogus žmogui – šventas dalykas. – Seneka.
  64. Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – J. V. Gėtė.
  65. Žmogų sukuria gamta, bet išugdo ir subrandina visuomenė. – V. Belinskis.
  66. Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – I. Kantas.
  67. Žmones galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą darbą. – A. Moravija.
  68. Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – J. V. Gėtė.
  69. Žmonėms būtų geriau būti panašiems į žvėris... Jie turėtų labiau pasikliauti savo intuicija. – A. Einšteinas.
  70. Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, neįmanoma padėti. – B. Franklinas.
  71. Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – I. Kantas.
  72. Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.
  73. Žmonės buvo sukurti tam, kad juos mylėtų, o daiktai buvo sukurti tam, kad jais naudotųsi. Šiandien pasaulyje tiek chaoso yra dėl to, kad mes naudojamės žmonėmis, o mylime daiktus. – Dalai Lama XIV.
  74. Žmonės yra sukurti vieni kitiems. – Markas Aurelijus.
  75. Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. – J. V. Gėtė.
  76. Žmonės – kaip loterijos prizai: šalia mūsų jie tik tam, kad įgyvendintų mūsų paikas iliuzijas. – K. R. Safonas.
  77. Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – J. V. Gėtė.
  78. Žmonės, kurie patiria per daug džiaugsmo, neišvengiamai bunka. – O. Balzakas.
  79. Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – P. Koeljas.
  80. Žmonės mėgsta malti liežuviu. Žmogus išsivystė ne iš beždžionės, o veikiau iš vištos. – K. R. Safonas.
  81. Žmonės nuolat painioja, viena vertus, santuoką ir meilę, kita vertus, laimę ir meilę. Bet tai visiškai skirtingi dalykai. Štai kodėl, nors meilė ir labai retas daiktas, pasitaiko laimingų santuokų. – A. Kamiu.
  82. Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. – V. Hugo.
  83. Žmonės savimi tampa, o ne gimsta. – Helvecijus.
  84. Žmonių giminei daugiau nusipelno besijuokiantis, o ne sielvartaujantis. – Seneka.
  85. Žmonių visuomenės pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. Žmogus yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti... – E. M. Remarkas.
  86. Žvėrys, gyvenantys kartu su mumis, tampa naminiais, o žmonės, bendraudami tarpusavyje, tampa laukiniais. – Heraklitas.

Patarlės ir priežodžiai

Žmonės

Afrikiečių

  1. Apie žmogų reikia spręsti pagal jo rankų darbą.
  2. Be žmogiškos kompanijos ir pats rojus nebūtų trokštama vieta.
  3. Bet kas gali būti mandagus karaliui, bet turi būti išauklėtas ir doras žmogus, kad būtum mandagus elgetai.
  4. Būdamas gerai apsirengęs, žmogus nėra apribotas būti vargšas.
  5. Būk atidus su žmogumi, kuris turi saldų liežuvį, jis tau gali įsiūlyti pirkti blogą mėsą.
  6. Geros valios žmogus yra ne tik turtingas, bet ir išmintingas.
  7. Idėjos yra vertos tuzino monetų, bet žmonės, kurie jas paverčia veiksmu, yra neįkainojami.
  8. Jeigu žmogus joja ant tigro nugaros, jis niekada neturėtų būti nustebęs, jeigu tai baigiasi jam tigro skrandyje.
  9. Kai nuogas žmogus tau žada audeklą – saugokis.
  10. Kai žmogus atsiduria bėdoje, jis prisimena Dievą.
  11. Kai žmogus sukčiauja tau kartą – gėda jam; kai žmogus sukčiauja tau antrą kartą – gėda tau.
  12. Žmogus, kuris nori pamatyti savo tautos progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas.
  13. Kiekvienas blogas žmogus nusipelno blogos problemos.
  14. Kodėl jiems patinka negražiai atrodantis žmogus – užtrunka ilgai tai suprasti gražuoliui.
  15. Kur tik žmogus apsistoja gyventi, jo charakteris eina kartu su juo.
  16. Mažo ūgio žmogus paliečia tik tiek, kiek jis gali pasiekti.
  17. Nesakyk žmogui, kuris tave neša, kad jis smirdi.
  18. Neskaičiuok, kiek kartų žmogus griūva, bet skaičiuok tuos kartus, kai jis pakyla.
  19. Nespręsk apie savo grožį pagal žmonių skaičių, kurie į tave žiūri, bet pagal žmonių skaičių, kurie tau šypsosi.
  20. Nors duoda rankažmogui turi būti dėkojama.
  21. Pagal poelgius mes pažįstame žmogų.
  22. Patenkintas žmogus nesupranta ką jaučia alkanas žmogus.
  23. Prieš šaudamas, žmogus turi nusitaikyti.
  24. Senas žmogus gali nepataikyti mesdamas akmenį, bet niekada neprašaus pro šalį pasakydamas žodį.
  25. Tas žmogus, kurį tu prisiimsi ant savo kupros, bus tas, kuris tau kandžiosis.
  26. Tas žmogus, kuris kenčia nuo šalčio, bus pirmiausias, kuris pagalvos apie durų uždarymą.
  27. Tingus žmogus prisimins, kad jis nesodino, kai jo kaimynas ims derlių.
  28. Tu gali daug sužinoti apie žmogų, stebėdamas jį, kada jis yra alkanas.
  29. Tu negali užrišti raištį žmogui ant akių ir tikėtis, kad jis perkels tave per upę.
  30. Žmogaus charakteris yra kaip nėštumas – jis negali būti paslėptas.
  31. Žmogaus didžiausios kovos yra tos, kurias jis kovoja pats savyje.
  32. Žmogaus kraujas yra sunkus; tas, kuris jį praliejo, negali pabėgti šalin.
  33. Žmogaus nuopolis prasideda išpuikimu.
  34. Žmogui, kuris savo įrankių rinkinyje turi tik plaktuką, kiekviena problema atrodo panaši į vinį.
  35. Žmogus griūva vien tam, kad pakiltų.
  36. Žmogus yra toksai, ką jis valgo.
  37. Žmogus nebėga tarp spyglių be priežasties: arba jis persekioja gyvatę, arba gyvatė persekioja jį.
  38. Žmogus negali varžytis su savo siela imtynių varžybose.
  39. Žmogus, kuris yra kantrus, yra apdovanojamas.
  40. Žmogus, kuris įsakinėja, atskiria save nuo kitų.
  41. Žmogus, kuris nedirba sunkaus darbo, niekada nežinos poilsio vertės.
  42. Žmogus, kuris nesilaiko disciplinos, negali būti įspėtas.
  43. Žmogus, kuris niekada nepripažįsta savo klaidų, niekada nepažins taikos.
  44. Žmogus, kuris nori pamatyti savo tautos progresą, pirmiausia turi pasižiūrėti į jos tradicijas.
  45. Žmogus, kuris pardavinėja kiaušinius, nepradeda kovos turguje.
  46. Žmogus, kuris slepia spyglį savo pėdoje, pelno sutinimą.
  47. Žmogus, kuris valgo vienas, miršta vienas.
  48. Žmogus, kuris visą laiką verkia, nebūna išgirstas.
  49. Žmogus, kuris visada žiūri į dangų, niekada nieko neras ant žemės.
  50. Žmogus, su per daug didelėmis ambicijomis, negali miegoti ramybėje.
  51. Žmonėms, kurie geria tam, kad paskandintų savo sielvartą, turėtų būti pasakyta, kad sielvartas žino, kaip reikia plaukti.
  52. Žmonės yra kaip chameleonai – aplinkybės priverčia juos pakeisti jų spalvą.

Airių

  1. Žmonės gyvena vienas kito prieglobstyje.

Anglų

  1. Alkanas žmogus yra piktas žmogus.
  2. Geras žmogus nuodėmingoje visuomenėje atrodo esantis didžiausias piktadarys iš visų.
  3. Jei norite pažinti žmogų, stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs pinigus.
  4. Kartais žmonės, kurie gyvena stikliniuose namuose, mėto akmenis dėl to, kad uždažyti jų langai.
  5. Kas gi yra žmogus, jei ne kas kita kaip protas?
  6. Manieros padaro žmogų.
  7. Mokymasis gerą žmogų padaro geresniu, o blogą žmogų – blogesniu.
  8. Nė vienas žmogus nebebūna piktas, kuris nebesijaučia įskaudintas.
  9. Nė vienas žmogus negali tarnauti dviems šeimininkams.
  10. Nė vienas žmogus nėra sala.
  11. Niekas nežino kito žmogaus naštos svorio.
  12. Paukštis yra pažįstamas pagal savo toną, žmogus – pagal jo žodžius.
  13. Pokalbių žmogus, be poelgių, yra kaip sodas pilnas piktžolių.

Arabų

  1. Žmogus, kurio sode auga šalavijai, gyvens 100 metų.
  2. Žmonės bijo laiko, o laikas — Sfinkso.

Indėnų

  1. Geras žmogus mato gerus ženklus.

Indų

  1. Jeigu tu myli, jei tu meldiesi, jei tu kenti, tai tu esi žmogus.
  2. Žmogus supanašėja su tais, kurių draugiją mėgsta.

Japonų

  1. Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje.

Kinų

  1. Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti žmones.
  2. Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus – tik svečias.
  3. Oras pasikeičia po valandos, žmonės – po kartos.
  4. Žirgą puošia ne balnas, žmogų – ne drabužiai.
  5. Žmogus dirba – ir žemė dirba, žmogus tingi – ir žemė tingi.
  6. Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi.
  7. Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.
  8. Žmogus – lankas, mintis – strėlė, teisingumas – taikinys.
  9. Žmogus turi gerai pažinti pats save.

Lietuvių

  1. Akmuo kantrus, o žmogus – dar kantresnis.
  2. Arklio saugokis iš užpakalio, karvės – iš priekio, o pikto žmogaus – iš visų pusių.
  3. Arklį pažinsi iš dantų, žmogų – iš kalbų.
  4. Arklys pakeičia plauką, žmogus savo charakterio negali pakeisti.
  5. Arklys suklumpa ir keturiomis kojomis, o žmogus dviem nesuklups!
  6. Auksas mėginasi ugnyje, vežimas ant gruodo, arklys naktyje, o žmogus bėdoje.
  7. Bitė pikta, kai darbo neturi, o žmogus – kai per daug turi.
  8. Darbas žmogaus negadina.
  9. Darbas žmogų puošia.
  10. Gilus protas, nors žmogus kuprotas.
  11. Ir juodas darbas dabina žmogų.
  12. darbo pažinsi žmogų.
  13. Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis.
  14. Maišą druskos suvalgysi, tada žmogų pažinsi.
  15. Žmogaus vertė darbu matuojama.
  16. Žmogelis, kožnam[1] darbe šarpus[2].
  17. Žmogus gimsta darbui, kaip paukštis lakstymui.
  18. Žmogus gyvena vieną amžių, o jo geri darbai – du amžius.
  19. Žmogus jaunas be darbo dyksta greitai.
  20. Žmogus neišganytas – be gerų darbų ir be pinigų.
  21. Žmogus pinigus renka, velnias piniginę siuva.
  22. Žmogus už žvėrį piktesnis.
  23. Žmogus užmano – Dievas padaro.
  24. Žmogų puošia darbas.
  25. Žmonėms darbas, o ponams šventa.

Lotynų

  1. Aklas žmogus nori parodyti kelią.
  2. Apdairus žmogus stebės charakterio ženklus, kuriuos gamta atskleidžia pas kitus.
  3. Bet kuris žmogus gali valdyti ramybėje.
  4. Įkyrus žmogus visada yra piktavalis.
  5. Kiekvienas pakvaišęs žmogus galvoja, kad visi kiti žmonės pakvaišę.
  6. Kiekvienas žmogus apie kitus sprendžia pagal save.
  7. Kiekvienas žmogus turi savo ypatingą įprotį.
  8. Kiekvienas žmogus, kuris gali pūsti ragą, dar nėra medžiotojas.
  9. Kuo daugiau žmogus turi sažiningumo ir dorumo, tuo mažiau jis paveikia švento žmogaus orą.
  10. Laimingas tas žmogus, kuris laikosi nuo kivirčų atokiai.
  11. Leisk kiekvienam žmogui daryti, ką jis gali daryti geriausia.
  12. Leisk kiekvienam žmogui turėti, kas jam priklauso.
  13. Mokytas žmogus visada turi turtą savyje.
  14. Nė vienas žmogus neįgyja viso tobulumo iš karto.
  15. Nėra žmogaus be klaidų.
  16. Nėra žmogaus, kuris savo amato meistru taptų jau pirmąją dieną.
  17. Nesaikingas žmogus miršta jaunas ir retai mėgaujasi senatvės amžiumi.
  18. Priklausomai nuo to, kaip žmogus tvarkosi su savimi, jis gali mirti senas trisdešimties, arba jaunas – aštuoniasdešimties.
  19. Rask žiaurų žmogų ir tu matai bailį.
  20. Žmogaus protas yra pats žmogus.
  21. Žmogus aistroje joja ant arklio, kuris bėga su juo tolyn.
  22. Žmogus yra vertinamas pagal jo draugus.
  23. Žmogus niekada netampa visiškai blogas iš karto.
  24. Žmogus, jeigu jis gyvena vienas, yra arba dievas, arba demonas.
  25. Žmogus, kuris tenkinasi, visada yra turtingas.
  26. Žmogus, neturintis religijos, yra kaip arklys be apynasrio.

Mongolų

  1. Žmogus, turintis daug draugų, platus kaip stepė.

Turkmėnų

  1. Lengva tapti mokytu, sunkiau – žmogumi.

Vokiečių

  1. Žmogus retai kada būna geresnis už savo žodžius.

Žydų

  1. Iš toli visi žmonės neblogi.
  2. Jei visi žmonės trauktų į vieną pusę, tai pasaulis paprasčiausiai apsiverstų.
  3. Jeigu Dievas gyventų Žemėje, žmonės jam išdaužytų langus.
  4. Nejausti skausmo, reiškia nebūti žmogumi.
  5. Vaikai gąsdinami velniu, suaugusieji — žmonėmis.
  6. Vienas žmogus keičia visą pasaulį, visi kiti – tik murma.
  7. Žmogus ateina į pasaulį su “Oy!”, o išeina su “Gevaltl”

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas žmogus

Žodžių reikšmės

  1. Kiekviename.
  2. Darbštus, guvus, gyvas, mitrus.