Intelektas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
# Polinkis [[bendravimas|bendrauti]] yra maždaug priešingai proporcingas [[intelektas|intelekto]] vertei. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
# Polinkis [[bendravimas|bendrauti]] yra maždaug priešingai proporcingas [[intelektas|intelekto]] vertei. – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
||
# Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas [[profesija|profesinei]] veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. |
# Svarbu ne tik [[intelektas|intelekto]] potencialas ir pasirengimas [[profesija|profesinei]] veiklai, o ištisa žmogaus [[lavinimas|lavinimo]] sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – [[Viktoras Pekelis|V. Pekelis]]. |
||
# Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas [[vyras|vyro]] [[intelektas]]... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – [[Artūras Šopenhaueris|A. Šopenhaueris]]. |
|||
# [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
# [[Žmogus]] buvo apdovanotas tik tokiu [[intelektas|intelekto]] kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
||
Dabartinė 18:52, 10 birželio 2019 versija
Intelektas – protas, pažintiniai žmogaus sugebėjimai.
Sentencijos[keisti]
- Dažnai rankos išsprendžia paslaptį, su kuria intelektas kovojo veltui. – K. G. Jungas.
- Gamta davė žmogui į rankas ginklą – intelekto moralinę jėgą, bet jis gali tą ginklą panaudoti ir piktam, todėl žmogus be dorovinių principų kartu tampa ir brutaliausia laukine būtybe, valdoma žemų lytinių bei skonio instinktų. – Aristotelis.
- Genijus – tai intelektas, suvokiantis savo ribas. — A. Kamiu.
- Mandagumas – tai nerašytas susitarimas ignoruoti vienas kito dorovės ir intelekto skurdą ir jo nepabrėžti. – A. Šopenhaueris.
- Polinkis bendrauti yra maždaug priešingai proporcingas intelekto vertei. – A. Šopenhaueris.
- Svarbu ne tik intelekto potencialas ir pasirengimas profesinei veiklai, o ištisa žmogaus lavinimo sistema: emocijų ir valios sritis, dorovė ir visuomeninė atsakomybė. – V. Pekelis.
- Žemaūgę, siaurapetę, plačiastrėnę ir trumpakoję lytį vadinti gražiąja galėtų nebent lytinio instinkto aptemdytas vyro intelektas... Jos iš tikrųjų nelinkusios nei į muziką, nei į poeziją, nei į dailę ir joms nepagaulios... – A. Šopenhaueris.
- Žmogus buvo apdovanotas tik tokiu intelekto kiekiu, kad aiškiai galėtų pamatyti, kiek neadekvatus tas intelektas, kai susiduriama su tuo, kas egzistuoja. – A. Einšteinas.
Nuorodos[keisti]
