Mokslas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
33 eilutė: 33 eilutė:
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# [[Patyrimas]] – universali [[mokslas|mokslų]] motina. – [[Mišelis de Montenis|M. de Montenis]].
# [[Psichiatrija|Psichiatrijos]] mokslas dabar yra toje vietoje, kurioje buvo [[medicina]] prieš atrandant mikrobus. – [[Malcolm Rogers|M. Rogers]].
# [[Psichiatrija|Psichiatrijos]] mokslas dabar yra toje vietoje, kurioje buvo [[medicina]] prieš atrandant mikrobus. – [[Malcolm Rogers|M. Rogers]].
# Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima [[politika]] ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už [[moteris|moterį]], kuri iš tikrųjų žino, kas yra [[mokslas]]? – [[Frydrichas Nyčė|F. Nyčė]].
# Truputis [[mokslas|mokslo]] atitolina nuo [[Dievas|Dievo]], daug – vėl pas jį atveda. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]].
# Truputis [[mokslas|mokslo]] atitolina nuo [[Dievas|Dievo]], daug – vėl pas jį atveda. – [[Luji Pasteras|L. Pasteras]].
# [[Valgymas]] be malonumo virsta nuobodžia mityba, o [[mokslas]] be aistros teršia atmintį. Jis nebepajėgia suvokti to, ką praryja. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]].
# [[Valgymas]] be malonumo virsta nuobodžia mityba, o [[mokslas]] be aistros teršia atmintį. Jis nebepajėgia suvokti to, ką praryja. – [[Leonardas da Vinčis|L. da Vinčis]].

18:18, 2 birželio 2019 versija

Kariuomenės lazerių eksperimentai

Sentencijos ir aforizmai

  1. Aš pardaviau savo kūną ir sielą mokslui – skrydis nuo „Aš“ ir „Mes“ į „tai“. – A. Einšteinas.
  2. Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko. – A. Einšteinas.
  3. Gal mokslas ir rado vaistus nuo didžiausių blogybių, tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus abejingumo. – H. Keler.
  4. Gyvenimas be mokslomirtis. – Seneka.
  5. Gyvenimas toks trumpas, o mokslo kelias toks ilgas. – Hipokratas.
  6. Hipotezės reikalingos lygiai kaip ir bandymų bei stebėjimų duomenys, kad koks nors mokslas pajudėtų iš vietos ir sparčiau plėtotųsi. – J. V. Gėtė.
  7. Į „kodėl“ atsitrenkusios kol kas sudužo bet kokia logika, filosofija, bet kokie mokslai. – E. M. Remarkas.
  8. Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas – kad nieko bendra su jausmais neturi. – O. Vaildas.
  9. Jei moteris turi polinkį į mokslus, tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi tiesa! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra melas, jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – F. Nyčė.
  10. Kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos. – I. Kantas.
  11. Kiekvienos profesijos meilė yra viena iš sėkmės sąlygų, bet tai ypač pasakytina apie mokslo tiriamąjį darbą. – I. Žolio - Kiuri.
  12. Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai. – F. Bekonas.
  13. Kodėl šis didingas taikomasis mokslas, kuris tausoja darbą bei palengviną gyvenimą, atneša tiek mažai laimės? Paprastas atsakymas: nes mes neišmokome protingai to panaudoti. – A. Einšteinas.
  14. Kuo giliau kultūra suvokia, kad jų iki šiol esamas pasaulio vaizdinys yra fikcija, tuo aukštesnis yra jos mokslo lygmuo. – A. Einšteinas.
  15. Mes taip sutvarkėme civilizaciją, kad joje labiausiai lemiami, svarbiausi elementai nepaprastai priklauso nuo mokslo ir technologijos. Mes taip pat viską sutvarkėme taip, kad beveik nė vienas nesupranta mokslo ir technologijos. Tokia tvarka veda prie nelaimių bei katastrofų. Mes galim trumpam tai atitolinti, bet vėliau ar anksčiau šis degus neišmanymo bei jėgos mišinys netruks sprogti tiesiai mums į veidus. – K. Saganas.
  16. Mokymasis be mąstymo beprasmis. Mąstymas be mokslo – kenksmingas. – Konfucijus.
  17. Mokslas be religijos – nevaisingas. Religija be mokslo – akla. – A. Einšteinas.
  18. Mokslas yra nuostabus dalykas, jei tau nereikia iš jo pragyventi. – A. Einšteinas.
  19. Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. – A. Einšteinas.
  20. Mokslas neturi tėvynės, bet mokslininkų be Tėvynės nebūna, ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei. – L. Pasteras.
  21. Mokslas – pagrindinis elementas, jungiąs mintis žmonių, išsklaidytų po Žemės rutulį, tai viena kilniausių jo paskirčių. Mano nuomone, nėra kitos žmogaus veiklos, kur santarvė tarp žmonių būtų tokia akivaizdi. – F. Žolio-Kiuri.
  22. Mokslas – sutvarkytos žinios. – H. Spenseris.
  23. Mokslas visuomet neteisus. Jis niekuomet neišsprendžia problemos nesukurdamas dar dešimt naujų. – B. Šo.
  24. Mokslą studijuoti per maža, jį reikia pergyventi. – A. Gercenas.
  25. Moksliniai tyrimai yra pagrįsti prielaida, kad visi įvykiai, įskaitant žmonijos veiksmus, yra nulemti gamtos dėsnių. – A. Einšteinas.
  26. Mokslo teiginius, kalbančius apie tikrovę, visada galima suklastoti. O jeigu to padaryti neįmanoma, vadinasi, jie kalba ne apie tikrovę. – K.Poperis.
  27. Nesu joks Delfų orakulas, bet nujaučiu, esu įsitikinęs, kad mes esame ties didžių pasikeitimų slenksčiu, esame naujos nežinomybės priešaušryje: daugybė požymių rodo, kad pasaulis ims keistis, įgydamas vis didesnį pagreitį; tai, kas mums buvo šimtmečiais įprasta – nyks, atsiras dalykų visiškai, kol kas neįsivaizduojamai, mums naujų; ir ypač keisis mūsiškis mokslas – matematikos ir fizikos mokslas,– jis bus svarbesnis, galbūt net taps kažkuo panašiu į naująją teologiją; kabalistai judėjai tūkstančius metų mano, kad pasaulį įmanoma užrašyti skaitmenimis, aš beveik tuo tikiu, turbūt tai – tiesa, kasdien vis labiau įsitikinu, jog žemiškąjį pasaulį valdo fizikos dėsniai, pasaulis yra lyg matematinė formulė, jį visiškai galima suskaitmeninti ir ištirti; man kartas svaigsta galva įsivaizduojant, kokie atradimai mūsų laukia, paminėsite mano žodžius – mes skrisime į padanges tarp debesų, mes galėsime per akimirką įveikti tūkstančius mylių ir susisiekti šviesos greičiu būdami skirtinguose pasaulio kraštuose, mes neatpažįstamai transformuosime materijas, valdysime energiją, garsą, šviesą ir elektrą, mes išgydysime mirtinas ligas ir gal net perprasime ir manipuliuosime laiką, senieji alchemijos iššūkiai mums atrodys kaip mažutėlių žaidimai. – K. Sabaliauskaitė.
  28. Nesvarbu kokia tavo teorija graži, nesvarbu koks protingas tu esi. Jeigu tai nepatvirtinama eksperimentu, tai tuomet ji neteisinga. – R. Fainmanas.
  29. Neturėjimas mokslo nėra proto trūkumas, o mokslo žinios nėra genijaus požymis. – L. de Klapje Vovenargas.
  30. Pasakyk žmogui, kad visatoje yra 300 milijardų žvaigždžių, ir jis tavim patikės... Pasakyk jam, kad suolas dar neišdžiūvęs nuo dažų ir jis būtinai privalės paliesti, kad įsitikintų. – Raimond Verwei (taip pat priskiriama A. Einšteinui).
  31. Patyrimas – universali mokslų motina. – M. de Montenis.
  32. Psichiatrijos mokslas dabar yra toje vietoje, kurioje buvo medicina prieš atrandant mikrobus. – M. Rogers.
  33. Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima politika ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už moterį, kuri iš tikrųjų žino, kas yra mokslas? – F. Nyčė.
  34. Truputis mokslo atitolina nuo Dievo, daug – vėl pas jį atveda. – L. Pasteras.
  35. Valgymas be malonumo virsta nuobodžia mityba, o mokslas be aistros teršia atmintį. Jis nebepajėgia suvokti to, ką praryja. – L. da Vinčis.
  36. Vienas dalykas, kurio aš išmokau per ilgą gyvenimą – kad visas mūsų mokslas, palyginus jį su realybe, yra primityvus ir vaikiškas. Ir vis dėlto tai yra pats vertingiausias dalykas, kurį mes turime. – A. Einšteinas.
  37. Visos religijos, menai ir mokslai yra to paties medžio šakos. – A. Einšteinas.
  38. Visų mokslų raktas yra klaustukas. – O. de Balzakas.

Patarlės ir priežodžiai

Afrikiečių

  1. Tu negali užrakinti mokslą vienoje galvoje.

Kinų

  1. Mokslas yra besvoris. Brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate.

Lietuvių

  1. Mokslas – didelė galybė.
  2. Mokslas kišenės neplėšia.
  3. Mokslas pinigai moka.
  4. Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
  5. Už vieną mokytą dešimt nemokytų duoda.

Lotynų

  1. Tas, kuris vaikščioja su šlubiu, tas išmoksta šlubuoti.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas mokslas