Amžius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eduardas-irl (aptarimas | indėlis)
8 eilutė: 8 eilutė:
# AUKSO AMŽIUS. Senovės [[žmogus|žmonės]] tikėjo, kad praėję [[metai]] nuo pasaulio pradžios iki jų gyvenamojo laiko gali būti suskirstyti į tris vienas į kitą nepanašius [[amžius]]. Jų gyvenamasis laikotarpis – „geležies amžius“ – žiaurus ir kruvinas, prieš jį buvo „vario amžius“ – irgi nė kiek ne geresnis, bet dar prieš jį buvo „aukso amžius“. Tuomet žmonės gyveno nerūpestingai, jiems nieko netrūko, jie buvo laimingi. Tuomet nebuvo nei [[įstatymas|įstatymų]], nei [[karas|karų]], nei [[badas|bado]], nei [[nusikaltimas|nusikaltimų]]. Taip rašė senovės poetai: graikas [[Heziodas]], romėnas [[Ovidijus]]. Senovės žmonių naivus tikėjimas „aukso amžiaus“ gerove seniai užmirštas, bet žodžius „aukso amžius“ mes ir dabar sakome, norėdami išreikšti klestėjimo laikotarpį (kultūros, mokslo, prekybos, verslo ir t. t.).
# AUKSO AMŽIUS. Senovės [[žmogus|žmonės]] tikėjo, kad praėję [[metai]] nuo pasaulio pradžios iki jų gyvenamojo laiko gali būti suskirstyti į tris vienas į kitą nepanašius [[amžius]]. Jų gyvenamasis laikotarpis – „geležies amžius“ – žiaurus ir kruvinas, prieš jį buvo „vario amžius“ – irgi nė kiek ne geresnis, bet dar prieš jį buvo „aukso amžius“. Tuomet žmonės gyveno nerūpestingai, jiems nieko netrūko, jie buvo laimingi. Tuomet nebuvo nei [[įstatymas|įstatymų]], nei [[karas|karų]], nei [[badas|bado]], nei [[nusikaltimas|nusikaltimų]]. Taip rašė senovės poetai: graikas [[Heziodas]], romėnas [[Ovidijus]]. Senovės žmonių naivus tikėjimas „aukso amžiaus“ gerove seniai užmirštas, bet žodžius „aukso amžius“ mes ir dabar sakome, norėdami išreikšti klestėjimo laikotarpį (kultūros, mokslo, prekybos, verslo ir t. t.).
==Patarlės ir priežodžiai==
==Patarlės ir priežodžiai==
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]===
# [[Amžius]] ir [[vedybos]] sutramdo [[Vyras|vyrą]] ir gyvulį.

===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
===[[Lietuvių patarlės ir priežodžiai|Lietuvių]]===
# [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]].
# [[Amžius]] gaišina [[grožis|grožybę]], bet stiprina [[dora|dorybę]].

16:14, 25 kovo 2019 versija

Sentencijos

  1. Amžius nesaugo jūsų nuo meilės. Bet meilė, tam tikru laipsniu, saugo jus nuo amžiaus. – A. Nin.
  2. Amžius – tai ne prabėgę metai, o išminties aušra, nušviečianti žmonių protus. – Dž. Merfis.
  3. amžiaus, nepažinusio vilčių, gimsta amžius, nepažįstąs baimės. – A. de Miusė.
  4. Nekaitaliokime amžių, kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš prigimtį, nes bergždžios pastangos iššvaisto gyvenimą ir trukdo mums juo naudotis. – Ž. Ž. Ruso.
  5. Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – A. Periušo.

Antikiniai posakiai

  1. AUKSO AMŽIUS. Senovės žmonės tikėjo, kad praėję metai nuo pasaulio pradžios iki jų gyvenamojo laiko gali būti suskirstyti į tris vienas į kitą nepanašius amžius. Jų gyvenamasis laikotarpis – „geležies amžius“ – žiaurus ir kruvinas, prieš jį buvo „vario amžius“ – irgi nė kiek ne geresnis, bet dar prieš jį buvo „aukso amžius“. Tuomet žmonės gyveno nerūpestingai, jiems nieko netrūko, jie buvo laimingi. Tuomet nebuvo nei įstatymų, nei karų, nei bado, nei nusikaltimų. Taip rašė senovės poetai: graikas Heziodas, romėnas Ovidijus. Senovės žmonių naivus tikėjimas „aukso amžiaus“ gerove seniai užmirštas, bet žodžius „aukso amžius“ mes ir dabar sakome, norėdami išreikšti klestėjimo laikotarpį (kultūros, mokslo, prekybos, verslo ir t. t.).

Patarlės ir priežodžiai

Anglų

  1. Amžius ir vedybos sutramdo vyrą ir gyvulį.

Lietuvių

  1. Amžius gaišina grožybę, bet stiprina dorybę.
  2. Amžius stipruolį kupron suvaro, o gudruolį vaiku padaro.
  3. Amžius veidą išaria ir be noragų.
  4. Augantysis užauga, senstantysis pasensta.
  5. Dviejų amžių negyvensim.

Merfio dėsniai

  1. Su amžiumi niekas negerėja.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –