Kvailumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
# Būk iškalbus, bet netuščiažodžiauk, nes [[tuščiažodžiavimas]] tolygus [[paikumas|paikumui]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. |
# Būk iškalbus, bet netuščiažodžiauk, nes [[tuščiažodžiavimas]] tolygus [[paikumas|paikumui]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. |
||
# Būti pernelyg [[gudrumas|gudriam]] – viena iš pačių gėdingiausių [[kvailumas|kvailybės]] atmainų. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. |
# Būti pernelyg [[gudrumas|gudriam]] – viena iš pačių gėdingiausių [[kvailumas|kvailybės]] atmainų. – [[Georgas Kristofas Lichtenbergas|G. K. Lichtenbergas]]. |
||
# Ir [[kvailys|kvaili]], ir protingi nepavojingi: pavojingi pusiau kvaili ir pusiau protingi. – [[Johanas Volfgangas |
# Ir [[kvailys|kvaili]], ir protingi nepavojingi: pavojingi pusiau kvaili ir pusiau protingi. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# Iš visų [[vagis|vagių]] patys blogiausi [[kvailys|kvailiai]]: jie grobia iš mūsų [[laikas|laiką]] ir [[nuotaika|nuotaiką]]. – [[Johanas Volfgangas |
# Iš visų [[vagis|vagių]] patys blogiausi [[kvailys|kvailiai]]: jie grobia iš mūsų [[laikas|laiką]] ir [[nuotaika|nuotaiką]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# [[Išminčius]] mokosi iš kitų [[klaida|klaidų]]. [[Kvailys]] – iš savųjų. – [[Konfucijus]]. |
# [[Išminčius]] mokosi iš kitų [[klaida|klaidų]]. [[Kvailys]] – iš savųjų. – [[Konfucijus]]. |
||
# [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. |
# [[Įžvalgumas]] dar neįrodo [[protas|proto]]. [[Kvailys|Kvailiai]] ir net [[beprotis|bepročiai]] būna stebėtinai įžvalgūs. – [[Aleksandras Puškinas|A. Puškinas]]. |
||
# Jeigu nebūtų [[protas|proto]], jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo [[kvailumas|kvailybes]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. |
# Jeigu nebūtų [[protas|proto]], jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo [[kvailumas|kvailybes]]. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. |
||
# Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas |
# Jeigu [[protas|protingas]] žmogus padaro [[kvailystė|kvailystę]], tai jau, žinoma, nemažą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# Kas yra diduomenė? Tai [[kvailys|kvailių]] ir [[niekšas|niekšų]] bendruomenė. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
# Kas yra diduomenė? Tai [[kvailys|kvailių]] ir [[niekšas|niekšų]] bendruomenė. – [[Onorė de Balzakas|O. de Balzakas]]. |
||
# Kiekvienam kenkia arba savas [[kvailumas]], arba svetimas [[niekšiškumas]]. – [[Seneka]]. |
# Kiekvienam kenkia arba savas [[kvailumas]], arba svetimas [[niekšiškumas]]. – [[Seneka]]. |
||
# Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. – [[Stendalis]]. |
# Kruvinos [[kvailystė]]s nepataisomos. – [[Stendalis]]. |
||
# Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas |
# Kur [[kvailystė]] – pavyzdys, ten [[protas]] – beprotybė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# [[Kvailumas|Kvailam]] gimti ne sarmata. Tik [[mirtis|mirti]] kvailam gėda. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. |
# [[Kvailumas|Kvailam]] gimti ne sarmata. Tik [[mirtis|mirti]] kvailam gėda. – [[Erichas Marija Remarkas|E. M. Remarkas]]. |
||
# [[Kvailumas|Kvailas]] tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo [[draugas|draugui]]. – [[Hipokratas]]. |
# [[Kvailumas|Kvailas]] tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo [[draugas|draugui]]. – [[Hipokratas]]. |
||
# [[Kvailys|Kvailiai]] ir [[išminčius|išminčiai]] vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – [[Johanas Volfgangas |
# [[Kvailys|Kvailiai]] ir [[išminčius|išminčiai]] vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# Kvailiausia iš visų [[kvailumas|kvailybių]] yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo [[originalumas|originalumo]], jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. – [[Johanas Volfgangas |
# Kvailiausia iš visų [[kvailumas|kvailybių]] yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo [[originalumas|originalumo]], jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# [[Kvailumas|Kvailiems]] žmonėms [[nelaimė]]s, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. |
# [[Kvailumas|Kvailiems]] žmonėms [[nelaimė]]s, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – [[Viljamas Šekspyras|V. Šekspyras]]. |
||
# [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. – [[Sokratas]]. |
# [[Kvailys|Kvailio]] liežuvis aplenkia [[mintis|mintį]]. – [[Sokratas]]. |
||
46 eilutė: | 46 eilutė: | ||
# [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
# [[Moteris|Moterys]] [[įsimylėjimas|įsimyli]] nepataisomus [[kvailys|kvailius]], o palieka gerus iki šleikštulio. – [[Oskaras Vaildas|O. Vaildas]]. |
||
# Nėra nieko [[kvailumas|kvailesnio]] kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi [[komplimentas|komplimentai]]. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. |
# Nėra nieko [[kvailumas|kvailesnio]] kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi [[komplimentas|komplimentai]]. – [[Andrė Židas|A. Židas]]. |
||
# Nėra nieko pavojingesnio už [[kvailys|kvailį]], bandantį pavaizduoti protingą. – [[Johanas Volfgangas |
# Nėra nieko pavojingesnio už [[kvailys|kvailį]], bandantį pavaizduoti protingą. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas |
# Nėra tokios [[kvailystė]]s, kurios nepajėgtų ištaisyti [[protas]], ir nėra tokios [[išmintis|išminties]], kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# Niekas nebūna kvailas visada, retkarčiais – būna kiekvienas. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. |
# Niekas nebūna kvailas visada, retkarčiais – būna kiekvienas. – [[Džordžas Herbertas|Dž. Herbertas]]. |
||
# Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. |
# Niekuo nesistebėti yra, aišku, [[kvailumas|kvailumo]], o ne [[protas|proto]] požymis. – [[Fiodoras Dostojevskis|F. Dostojevskis]]. |
||
# Paprasčiausias būdas tapti [[kvailys|kvailiu]] – remtis [[sistema]]. – [[Johanas Volfgangas |
# Paprasčiausias būdas tapti [[kvailys|kvailiu]] – remtis [[sistema]]. – [[Johanas Volfgangas Gėtė|J. V. Gėtė]]. |
||
# [[Patirtis]] didina mūsų [[išmintis|išmintį]], bet nemažina mūsų [[kvailumas|kvailumo]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. |
# [[Patirtis]] didina mūsų [[išmintis|išmintį]], bet nemažina mūsų [[kvailumas|kvailumo]]. – [[Henris Vileris Šo|H. V. Šo]]. |
||
# [[Pažadas|Pažadai]] – tai spąstai, į kuriuos patenka [[kvailys|kvailiai]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. |
# [[Pažadas|Pažadai]] – tai spąstai, į kuriuos patenka [[kvailys|kvailiai]]. – [[Baltasaras Grasjanas|B. Grasjanas]]. |
||
72 eilutė: | 72 eilutė: | ||
# Žinok, kad [[kvailys|kvailiams]] atsakyti dera [[tylėjimas|tylėjimu]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. |
# Žinok, kad [[kvailys|kvailiams]] atsakyti dera [[tylėjimas|tylėjimu]]. – [[Unsūris al Maalis|U. al Maalis]]. |
||
# [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. |
# [[Žmogus]], atkakliai kartojantis nesąs [[kvailys]], paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – [[Vilsonas Mizneris|V. Mizneris]]. |
||
==Patarlės ir priežodžiai== |
==Patarlės ir priežodžiai== |
||
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== |
===[[Afrikiečių patarlės ir priežodžiai|Afrikiečių]]=== |
19:43, 7 kovo 2019 versija
Biblija
- Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus – skausmas motinai. – Pat.10,1.
- Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto? – Pat 17, 16.
- Kvailys juokiasi visu balsu, o išmintingas žmogus kukliai šypsosi. – Sir 21, 20.
- Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko. – Pat 29,11.
- Kvailių protas yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – Sir 21, 26.
- Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. – Pat 12, 15.
- Mokyti kvailį – tai kaip klijuoti sudužusį puodą, ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę. – Sir 22, 9.
- Net kvailys yra laikomas išmintingu, jeigu tyli; protingu, jeigu laiku užsičiaupia. – Pat 17, 28.
- Smėlio, druskos ir geležies luitas yra mažesnė našta, negu kvailas žmogus. – Sir 22, 15.
Sentencijos ir aforizmai
- Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius. – Seneka.
- Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato. – Servantesas.
- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys. – Ciceronas.
- Aukščiausi dvasios polėkiai kvailiui atrodo beprotybė. – I. Jašinskaitė.
- Baimė ir kvailumas visada buvo žmonių veiksmų pagrindai. – A. Einšteinas.
- Bjaurieji ir kvailiai šiame pasaulyje niekada nepralošia. – O. Vaildas.
- Būk iškalbus, bet netuščiažodžiauk, nes tuščiažodžiavimas tolygus paikumui. – U. al Maalis.
- Būti pernelyg gudriam – viena iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų. – G. K. Lichtenbergas.
- Ir kvaili, ir protingi nepavojingi: pavojingi pusiau kvaili ir pusiau protingi. – J. V. Gėtė.
- Iš visų vagių patys blogiausi kvailiai: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. – J. V. Gėtė.
- Išminčius mokosi iš kitų klaidų. Kvailys – iš savųjų. – Konfucijus.
- Įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir net bepročiai būna stebėtinai įžvalgūs. – A. Puškinas.
- Jeigu nebūtų proto, jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo kvailybes. – V. Šekspyras.
- Jeigu protingas žmogus padaro kvailystę, tai jau, žinoma, nemažą. – J. V. Gėtė.
- Kas yra diduomenė? Tai kvailių ir niekšų bendruomenė. – O. de Balzakas.
- Kiekvienam kenkia arba savas kvailumas, arba svetimas niekšiškumas. – Seneka.
- Kruvinos kvailystės nepataisomos. – Stendalis.
- Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė. – J. V. Gėtė.
- Kvailam gimti ne sarmata. Tik mirti kvailam gėda. – E. M. Remarkas.
- Kvailas tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo draugui. – Hipokratas.
- Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – J. V. Gėtė.
- Kvailiausia iš visų kvailybių yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo originalumo, jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. – J. V. Gėtė.
- Kvailiems žmonėms nelaimės, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – V. Šekspyras.
- Kvailio liežuvis aplenkia mintį. – Sokratas.
- Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis. – Volteras.
- Kvailybė būna dvejopa: tyli ir plepi. – O. de Balzakas.
- Kvailybė tokia klampi, kad neįmanoma jos dorai ištirti; joje nekyla jokio atgarsio, ji viską susiurbia negrąžinamai. – O. de Balzakas.
- Kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys. – F. Dostojevskis.
- Kvailys težino tik tai, kas įvyko. – Homeras.
- Kvailystė net gi pasiekusi tai, ko ji troško, niekada nebūna patenkinta. – Ciceronas.
- Kvailystę galima įveikti tik kita kvailyste. – Chose Ortega I Gasetas.
- Kvailų minčių ateina kiekvienam, tik protingas jų neišsako. – V. Bušas.
- Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio. – A. Diuma (sūnus).
- Moralizuojantis vyras paprastai esti veidmainis, o moralizuojanti moteris – visada kvailelė. – O. Vaildas.
- Moterys įsimyli nepataisomus kvailius, o palieka gerus iki šleikštulio. – O. Vaildas.
- Nėra nieko kvailesnio kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi komplimentai. – A. Židas.
- Nėra nieko pavojingesnio už kvailį, bandantį pavaizduoti protingą. – J. V. Gėtė.
- Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – J. V. Gėtė.
- Niekas nebūna kvailas visada, retkarčiais – būna kiekvienas. – Dž. Herbertas.
- Niekuo nesistebėti yra, aišku, kvailumo, o ne proto požymis. – F. Dostojevskis.
- Paprasčiausias būdas tapti kvailiu – remtis sistema. – J. V. Gėtė.
- Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo. – H. V. Šo.
- Pažadai – tai spąstai, į kuriuos patenka kvailiai. – B. Grasjanas.
- Protingas žmogus daro tai, ką kvailas daro pavėluotai. – B. Grasjanas.
- Skirtumas tarp genialumo ir kvailumo yra tik toks, kad genialumas turi ribą. – A. Einšteinas.
- Suklysti būdinga kiekvienam, bet savo klaidą užsispyręs gina tik kvailys. – Ciceronas.
- Šalia kvailio visada rasis apgavikas. – O. de Balzakas.
- Tai, ką žmonės vadina likimu, dažniausiai yra kvailystės, padarytos jų pačių. – A. Šopenhaueris.
- Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir dėl visatos aš nesu tikras. – A. Einšteinas.
- Tik išminčių patenkina jo turtas, o kvailys kankinasi niekindamas tai, ką turi. – Seneka.
- Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės. – Dž. R. Lovelis.
- Tik kvailiai vadina savivalę laisve. – Tacitas.
- Tik kvailys bijo gaujos, kai galima eiti tik po vieną. – Seneka.
- Tik kvailys, galvodamas apie ateitį, užmiršta dabartį. – N. Gogolis.
- Tik pačių kilniausių motyvų skatinamas žmogus padaro visišką kvailystę. – O. Vaildas.
- Užčiaupti burną kvailiui – nemandagu, bet leisti jam tęsti – tiesiog žiauru. – B. Franklinas.
- Užsispyrimas ir besaikis įkarštis ginče – pats tikrasis kvailumo požymis. Kažin ar rasi pasauly kitą padarą, kuris būtų toks užsispyręs, nesvyruojantis, nieko nepaisantis, toks orus ir rimtas, koks yra asilas? – M. de Montenis.
- Visa problema su pasauliu yra ta, kad kvailiai ir fanatikai visada tokie savimi pasitikintys, o išmintingesni – tokie pilni dvejonių. – B. Raselas.
- Visi kalba apie kvailį ir pagyrūną, kad jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi. – Ž. de la Briujeras.
- Visiems kvailiams knieti iš ko nors pasijuokti. – A. Popas.
- Žinok, kad kvailiams atsakyti dera tylėjimu. – U. al Maalis.
- Žmogus, atkakliai kartojantis nesąs kvailys, paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – V. Mizneris.
Patarlės ir priežodžiai
Afrikiečių
- Geriau gyventi su kvailiu negu su melagiu.
- Iki to laiko, kol kvailys išmoko žaidimą, žaidėjai jau išsiskirstė.
- Kai tu klausinėji, tu tampi kvailiu trumpam; kai tu nieko neklausineji, tu tampi kvailiu visam savo likusiam gyvenimui.
- Kas šiuo momentu kvailį įaudrina, tą išmintingas jau yra girdėjęs anksčiau, ir tai jo nebejaudina.
- Kiekvienas turi teisę būti kvailys, tik kai kurie piktnaudžiauja šia teise.
- Kvaila galva silpnina pėdas.
- Kvaila yra musė, kuri palaidojama kartu su lavonu.
- Kvailas yra šuo, kuris loja ant dramblio.
- Kvailio protas yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje išminties.
- Kvailys ir jo pinigai yra vienas didelis balius.
- Kvailys ir vanduo eis ten, kur jie yra nukreipiami.
- Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
- Neleisk kvailiui bučiuoti tavęs; nesileisk bučiniui apkvailinti tavęs.
- Tik kvailys testuoja vandens gylį abiejomis pėdomis.
Anglų
Gruzinų
Indų
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
Ispanų
- Ką kvailas daro pabaigoje, tą protingas – pradžioje.
- Kvailys savo namuose žino daugiau negu protingas kito namuose.
- Pirmas laiptelis kvailystės kopėčiomis yra tikėti, kad esi protingas.
Kinų
- Išminčius klausia savęs, kvailys – kitų.
- Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi.
- Išmintis, kaip ir kvailybė, atsiskleidžia ginče.
Lietuvių
- Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi.
- Ale durnių[1] pridygo, kaip grybų po lietaus.
- Du kvaili, trečias – be proto.
- Duok durniui[2]. kelią.
- Durnas[3] kaip bato aulas.
- Geriau su protingu vyžotu negu su kvailu piniguotu.
- Gudrus kalba tik reikalui esant, durnas[4] – visados.
- Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.
- Gudrus svetimas klaidas suskaityti, kvailas, kai reikia savo nors vieną pamatyti.
- Gudrų apgauna, kvailas pats apsigauna.
- Yra galvočių ir trejų metų, o kvailių ir šimto metų.
- Klausk kvailio razumo[5].
- Kvailą ir bažnyčioj muša.
- Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
- Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
- Pijokas[6] prageria, liurkis[7] prakūrija[8], o durniaus[9] ir taip pinigai praeina.
- Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
- Trys pasaulyje kvailiai: žydas, kad geriausios kiaulienos nevalgo, bajoras, kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, gaidys, kad gieda, kada visi miega.
- Turtas – išmintingo tarnas, kvailio – ponas.
- Turtus leidi – kvailiu darais.
- Už gudrų ne gudresnis, už kvailą ne kvailesnis.
- Verčiau išmintigas pabars, nei kvailas prigaus.
- Viltis – kvailių motina.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Visi mes esame kvaili, tik nevienodai.
- Žiūrėk žemyn – mislys, kad kvailas.
Lotynų
- Kuo didesnis kvailys, tuo didesnis jo įžūlumas.
- Kvaila yra mylėti grandines, nors ir iš aukso jos būtų.
- Kvailys bijo likimo; išmintingas iškenčia jį.
- Kvailys kalba kvailystes.
- Linksėjimas galva išmintingam žmogui ir lazda kvailiui.
- Mes visi buvome kvailiais savo laiku.
- Nė vienas nėra visada kvailas; kiekvienas – kartais.
- Niekink mokyklą ir pasilik kvailas.
- Nieko nėra kvailiau, kaip paviršutiniškai domėtis daugeliu dalykų.
- Sėkmė padaro kvailį atrodantį išmintingu.
- Talentas ir skurdas, turtas ir kvailumas dažnai gyvena kartu.
- Tas yra išmintingas, kuris gali prisitaikyti prie visų gyvenimo atvejų, bet kvailys rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę.
- Tie, kurie pastebi kitų klaidas, bet nemato savo - yra išmintingi kitiems, bet kvailiai patys sau.
Persų
- Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.
Prancūzų
- Kvailių pinigai priklauso protingiesiems.
Rusų
Vokiečių
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
Žydų
Merfio dėsniai
- Niekad nesiginčyk su kvailiu – žmonės gali nesuprasti, kuris iš jūsų yra kvailys.
- Pasiųsi kvailį butelio, tai jis, kvailys, vieną ir atneš.