Žinios: Skirtumas tarp puslapio versijų

Iš Wikiquote.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eduardas-irl (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Www.wikipedia.org screenshot 2018.png|thumb|Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – Vikipedija]]
[[Vaizdas:Www.wikipedia.org screenshot 2018.png|thumb|Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – Vikipedija]]
== Sentencijos ir aforizmai==
== Sentencijos ir aforizmai==
# [[Abejonė]] – pikčiausias žmonijos [[žinios|žinių]] priešas. – [[Stefanas Cveigas|S. Cveigas]].
# Apie [[niekas|nieką]] nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]].
# Apie [[niekas|nieką]] nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – [[Tomas Alva Edisonas|T. A. Edisonas]].
# [[Išmintis|Išmintingas]] ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio [[žinios]] naudingos. – [[Aischilas]].
# [[Išmintis|Išmintingas]] ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio [[žinios]] naudingos. – [[Aischilas]].

19:19, 17 vasario 2019 versija

Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – Vikipedija

Sentencijos ir aforizmai

  1. Abejonė – pikčiausias žmonijos žinių priešas. – S. Cveigas.
  2. Apie nieką nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – T. A. Edisonas.
  3. Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. – Aischilas.
  4. Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – J. V. Gėtė.
  5. Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – J. V. Gėtė.
  6. Klysta tas, kas mano, kad daug žinoti yra privalumas. Svarbu ne žinių kiekis, o kokybė. – L. Tolstojus.
  7. Mokslas – sutvarkytos žinios. – H. Spenseris.
  8. Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia. – B. Ferrero.
  9. Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti. – J. V. Gėtė.
  10. Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas Emil Heinrich du Bois-Reymond (lot. Ignoramus et ignorabimus). (Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis).
  11. Norint suvirškinti žinias, reikia jas ryti su apetitu. – A. Fransas.
  12. Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį. – A. Einšteinas.
  13. Tinkamam elgesiui valios stoka pragaišingesnė už žinių stoką. – H. Spenseris.
  14. Žinios glūdi galvose, pilnose kitų žmonių minčių, išmintisprotuose, dėmesinguose sau. – W. Cowper.
  15. Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.

Patarlės ir priežodžiai

Afrikiečių

  1. Ne žinios yra pagrindinis dalykas, bet poelgiai.
  2. Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
  3. Žinios ir išmanymas yra geriau negu turtas – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave.
  4. Žinios yra panašiai kaip sodas, jeigu tu neįdirbi jo, negali nuimti derliaus.
  5. Žinių ir išmanymo trūkumas yra tamsiau už naktį.

Arabų

  1. Kas išvyksta kelionėn dėl žinių, tam rojaus vartai atviri.

Indėnų

  1. Siek išminties, o ne žinių. Žinios – tai praeitis. Išmintis – tai ateitis.

Žydų

  1. Žinios daug vietos neužima.

Nuorodos

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas žinios