Romanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
==Sentencijos== |
==Sentencijos== |
||
# Palikime apžvalgininkams puldinėti šiuos vaizduotės potvynius, ir kiekvienam naujam [[romanas|romanui]] pasirodžius kartoti tas pačias nuvalkiotas frazes apie šlamštą, nuo kurio vaitoja spausdinimo presai. Nepalikime vieni kitų, nes mes esame nukentėjusieji. Nors mūsų kūriniai teikia daug didesnį malonumą, negu bet kurios kitos literatūrinės grupuotės pasaulyje, joks kitas kūrybos žanras nebuvo taip viešai pasmerktas. <...> esama beveik visuotinio noro pasmerkti romanisto gebėjimus ir sumenkinti jo darbą, paniekinti kūrinius, kuriuos apibūdintų vien talentas, šmaikštumas ir skonis. „Ne, aš neskaitau romanų. – Romaną aš atsiverčiu retai. – Nepanykite, kad dažnai skaitau romanus. – Kaip romanui tai labai gerai.“ – Tai nuolat girdimi posakiai. „Ir ką gi jūs skaitote, panele?“-„O tai tik romanas“ – atsako jaunoji dama, padėdama knygą su apsimestiniu abejingumu arba akimirką susidrovėjusi. „Tai tik Cecilija, Kamilė arba Belinda“ arba trumpai tariant, kūrinys, kuriame didžiausios proto galios, išsamiausias žmogaus prigimties pažinimas, smulkiausiai pavaizduota jos įvairovė, gyvai besiveržiantis sąmojis ir humoras pateikti pasauliui rinktine kalba. – [[Džeinė Ostin|Dž. Ostin]]. |
|||
# [[Romanas]] nėra autoriaus išpažintis, tai bandymas suvokti, kas yra žmogaus gyvenimas spąstais virtusiame pasaulyje. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. |
# [[Romanas]] nėra autoriaus išpažintis, tai bandymas suvokti, kas yra žmogaus gyvenimas spąstais virtusiame pasaulyje. – [[Milanas Kundera|M. Kundera]]. |
||
# [[Romanas]] – tai [[veidrodis]], su kuriuo eini didžiu [[kelias|keliu]]. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. – [[Stendalis]]. |
# [[Romanas]] – tai [[veidrodis]], su kuriuo eini didžiu [[kelias|keliu]]. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. – [[Stendalis]]. |
||
Dabartinė 18:43, 5 vasario 2019 versija
Sentencijos[keisti]
- Palikime apžvalgininkams puldinėti šiuos vaizduotės potvynius, ir kiekvienam naujam romanui pasirodžius kartoti tas pačias nuvalkiotas frazes apie šlamštą, nuo kurio vaitoja spausdinimo presai. Nepalikime vieni kitų, nes mes esame nukentėjusieji. Nors mūsų kūriniai teikia daug didesnį malonumą, negu bet kurios kitos literatūrinės grupuotės pasaulyje, joks kitas kūrybos žanras nebuvo taip viešai pasmerktas. <...> esama beveik visuotinio noro pasmerkti romanisto gebėjimus ir sumenkinti jo darbą, paniekinti kūrinius, kuriuos apibūdintų vien talentas, šmaikštumas ir skonis. „Ne, aš neskaitau romanų. – Romaną aš atsiverčiu retai. – Nepanykite, kad dažnai skaitau romanus. – Kaip romanui tai labai gerai.“ – Tai nuolat girdimi posakiai. „Ir ką gi jūs skaitote, panele?“-„O tai tik romanas“ – atsako jaunoji dama, padėdama knygą su apsimestiniu abejingumu arba akimirką susidrovėjusi. „Tai tik Cecilija, Kamilė arba Belinda“ arba trumpai tariant, kūrinys, kuriame didžiausios proto galios, išsamiausias žmogaus prigimties pažinimas, smulkiausiai pavaizduota jos įvairovė, gyvai besiveržiantis sąmojis ir humoras pateikti pasauliui rinktine kalba. – Dž. Ostin.
- Romanas nėra autoriaus išpažintis, tai bandymas suvokti, kas yra žmogaus gyvenimas spąstais virtusiame pasaulyje. – M. Kundera.
- Romanas – tai veidrodis, su kuriuo eini didžiu keliu. Jis atspindi tai padangės žydrynę, tai purvinas balas ir provėžas. – Stendalis.
- Tobulai parašyti istoriniai romanai verti išsamiausių istorijos studijų. – O. de Balzakas.