Kvailumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
83 eilutė: | 83 eilutė: | ||
# [[Kvailumas|Kvailas]] yra [[šuo]], kuris loja ant [[Dramblys|dramblio]]. |
# [[Kvailumas|Kvailas]] yra [[šuo]], kuris loja ant [[Dramblys|dramblio]]. |
||
# [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. |
# [[Kvailumas|Kvailio]] [[protas]] yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje [[Išmintis|išminties]]. |
||
# [[Kvailumas|Kvailys]] ir jo [[pinigai]] yra vienas didelis [[Šventė|balius]]. |
|||
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== |
===[[Anglų patarlės ir priežodžiai|Anglų]]=== |
13:40, 6 sausio 2019 versija
Biblija
- Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus – skausmas motinai. – Pat.10,1.
- Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto? – Pat 17, 16.
- Kvailys juokiasi visu balsu, o išmintingas žmogus kukliai šypsosi. – Sir 21, 20.
- Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko. – Pat 29,11.
- Kvailių protas yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – Sir 21, 26.
- Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. – Pat 12, 15.
- Mokyti kvailį – tai kaip klijuoti sudužusį puodą, ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę. – Sir 22, 9.
- Net kvailys yra laikomas išmintingu, jeigu tyli; protingu, jeigu laiku užsičiaupia. – Pat 17, 28.
- Smėlio, druskos ir geležies luitas yra mažesnė našta, negu kvailas žmogus. – Sir 22, 15.
Sentencijos ir aforizmai
- Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius. – Seneka.
- Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato. – Servantesas.
- Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys. – Ciceronas.
- Aukščiausi dvasios polėkiai kvailiui atrodo beprotybė. – I. Jašinskaitė.
- Baimė ir kvailumas visada buvo žmonių veiksmų pagrindai. – A. Einšteinas.
- Bjaurieji ir kvailiai šiame pasaulyje niekada nepralošia. – O. Vaildas.
- Būk iškalbus, bet netuščiažodžiauk, nes tuščiažodžiavimas tolygus paikumui. – U. al Maalis.
- Būti pernelyg gudriam – viena iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų. – G. K. Lichtenbergas.
- Ir kvaili, ir protingi nepavojingi: pavojingi pusiau kvaili ir pusiau protingi. – J. V. Gėtė.
- Iš visų vagių patys blogiausi kvailiai: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. – J. V. Gėtė.
- Išminčius mokosi iš kitų klaidų. Kvailys – iš savųjų. – Konfucijus.
- Įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir net bepročiai būna stebėtinai įžvalgūs. – A. Puškinas.
- Jeigu nebūtų proto, jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo kvailybes. – V. Šekspyras.
- Jeigu protingas žmogus padaro kvailystę, tai jau, žinoma, nemažą. – J. V. Gėtė.
- Kas yra diduomenė? Tai kvailių ir niekšų bendruomenė. – O. de Balzakas.
- Kiekvienam kenkia arba savas kvailumas, arba svetimas niekšiškumas. – Seneka.
- Kruvinos kvailystės nepataisomos. – Stendalis.
- Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė. – J. V. Gėtė.
- Kvailas tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo draugui. – Hipokratas.
- Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – J. V. Gėtė.
- Kvailiausia iš visų kvailybių yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo originalumo, jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. – J. V. Gėtė.
- Kvailiems žmonėms nelaimės, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – V. Šekspyras.
- Kvailio liežuvis aplenkia mintį. – Sokratas.
- Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis. – Volteras.
- Kvailybė būna dvejopa: tyli ir plepi. – O. de Balzakas.
- Kvailybė tokia klampi, kad neįmanoma jos dorai ištirti; joje nekyla jokio atgarsio, ji viską susiurbia negrąžinamai. – O. de Balzakas.
- Kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys. – F. Dostojevskis.
- Kvailys težino tik tai, kas įvyko. – Homeras.
- Kvailystė net gi pasiekusi tai, ko ji troško, niekada nebūna patenkinta. – Ciceronas.
- Kvailystę galima įveikti tik kita kvailyste. – Chose Ortega I Gasetas.
- Kvailų minčių ateina kiekvienam, tik protingas jų neišsako. – V. Bušas.
- Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio. – A. Diuma (sūnus).
- Moralizuojantis vyras paprastai esti veidmainis, o moralizuojanti moteris – visada kvailelė. – O. Vaildas.
- Moterys įsimyli nepataisomus kvailius, o palieka gerus iki šleikštulio. – O. Vaildas.
- Nėra nieko kvailesnio kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi komplimentai. – A. Židas.
- Nėra nieko pavojingesnio už kvailį, bandantį pavaizduoti protingą. – J. V. Gėtė.
- Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – J. V. Gėtė.
- Niekas nebūna kvailas visada, retkarčiais – būna kiekvienas. – Dž. Herbertas.
- Niekuo nesistebėti yra, aišku, kvailumo, o ne proto požymis. – F. Dostojevskis.
- Paprasčiausias būdas tapti kvailiu – remtis sistema. – J. V. Gėtė.
- Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo. – H. V. Šo.
- Pažadai – tai spąstai, į kuriuos patenka kvailiai. – B. Grasjanas.
- Protingas žmogus daro tai, ką kvailas daro pavėluotai. – B. Grasjanas.
- Skirtumas tarp genialumo ir kvailumo yra tik toks, kad genialumas turi ribą. – A. Einšteinas.
- Suklysti būdinga kiekvienam, bet savo klaidą užsispyręs gina tik kvailys. – Ciceronas.
- Šalia kvailio visada rasis apgavikas. – O. de Balzakas.
- Tai, ką žmonės vadina likimu, dažniausiai yra kvailystės, padarytos jų pačių. – A. Šopenhaueris.
- Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir dėl visatos aš nesu tikras. – A. Einšteinas.
- Tik išminčių patenkina jo turtas, o kvailys kankinasi niekindamas tai, ką turi. – Seneka.
- Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės. – Dž. R. Lovelis.
- Tik kvailiai vadina savivalę laisve. – Tacitas.
- Tik kvailys bijo gaujos, kai galima eiti tik po vieną. – Seneka.
- Tik kvailys, galvodamas apie ateitį, užmiršta dabartį. – N. Gogolis.
- Tik pačių kilniausių motyvų skatinamas žmogus padaro visišką kvailystę. – O. Vaildas.
- Užčiaupti burną kvailiui – nemandagu, bet leisti jam tęsti – tiesiog žiauru. – B. Franklinas.
- Užsispyrimas ir besaikis įkarštis ginče – pats tikrasis kvailumo požymis. Kažin ar rasi pasauly kitą padarą, kuris būtų toks užsispyręs, nesvyruojantis, nieko nepaisantis, toks orus ir rimtas, koks yra asilas? – M. de Montenis.
- Visa problema su pasauliu yra ta, kad kvailiai ir fanatikai visada tokie savimi pasitikintys, o išmintingesni – tokie pilni dvejonių. – B. Raselas.
- Visi kalba apie kvailį ir pagyrūną, kad jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi. – Ž. de la Briujeras.
- Visiems kvailiams knieti iš ko nors pasijuokti. – A. Popas.
- Žinok, kad kvailiams atsakyti dera tylėjimu. – U. al Maalis.
- Žmogus, atkakliai kartojantis nesąs kvailys, paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – V. Mizneris.
Patarlės ir priežodžiai
Afrikiečių
- Geriau gyventi su kvailiu negu su melagiu.
- Iki to laiko, kol kvailys išmoko žaidimą, žaidėjai jau išsiskirstė.
- Kai tu klausinėji, tu tampi kvailiu trumpam; kai tu nieko neklausineji, tu tampi kvailiu visam savo likusiam gyvenimui.
- Tik kvailys testuoja vandens gylį abiem pėdom.
- Kas šiuo momentu kvailį įaudrina, tą išmintingas jau yra girdėjęs anksčiau, ir tai jo nebejaudina.
- Kiekvienas turi teisę būti kvailys, tik kai kurie piktnaudžiauja šia teise.
- Kvaila galva silpnina pėdas.
- Kvaila musė, kuri palaidojama kartu su lavonu.
- Kvailas yra šuo, kuris loja ant dramblio.
- Kvailio protas yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje išminties.
- Kvailys ir jo pinigai yra vienas didelis balius.
Anglų
Gruzinų
Indų
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
Ispanų
- Ką kvailas daro pabaigoje, tą protingas – pradžioje.
- Kvailys savo namuose žino daugiau negu protingas kito namuose.
- Pirmas laiptelis kvailystės kopėčiomis yra tikėti, kad esi protingas.
Kinų
- Išminčius klausia savęs, kvailys – kitų.
- Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi.
- Išmintis, kaip ir kvailybė, atsiskleidžia ginče.
Lietuvių
- Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi.
- Ale durnių[1] pridygo, kaip grybų po lietaus.
- Du kvaili, trečias – be proto.
- Duok durniui[2]. kelią.
- Durnas[3] kaip bato aulas.
- Geriau su protingu vyžotu negu su kvailu piniguotu.
- Gudrus kalba tik reikalui esant, durnas[4] – visados.
- Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.
- Gudrus svetimas klaidas suskaityti, kvailas, kai reikia savo nors vieną pamatyti.
- Gudrų apgauna, kvailas pats apsigauna.
- Yra galvočių ir trejų metų, o kvailių ir šimto metų.
- Klausk kvailio razumo[5].
- Kvailą ir bažnyčioj muša.
- Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
- Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
- Pijokas[6] prageria, liurkis[7] prakūrija[8], o durniaus[9] ir taip pinigai praeina.
- Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
- Trys pasaulyje kvailiai: žydas, kad geriausios kiaulienos nevalgo, bajoras, kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, gaidys, kad gieda, kada visi miega.
- Turtas – išmintingo tarnas, kvailio – ponas.
- Turtus leidi – kvailiu darais.
- Už gudrų ne gudresnis, už kvailą ne kvailesnis.
- Verčiau išmintigas pabars, nei kvailas prigaus.
- Viltis – kvailių motina.
- Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
- Visi mes esame kvaili, tik nevienodai.
- Žiūrėk žemyn – mislys, kad kvailas.
Persų
- Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.
Prancūzų
- Kvailių pinigai priklauso protingiesiems.
Rusų
Vokiečių
- Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
Žydų
Merfio dėsniai
- Niekad nesiginčyk su kvailiu – žmonės gali nesuprasti, kuris iš jūsų yra kvailys.
- Pasiųsi kvailį butelio, tai jis, kvailys, vieną ir atneš.