Vynas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
13 eilutė: | 13 eilutė: | ||
# [[Žmogus|Žmonės]] bijo [[cholera|choleros]], bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. |
# [[Žmogus|Žmonės]] bijo [[cholera|choleros]], bet [[vynas]] už ją daug pavojingesnis. – [[Onorė de Balzakas|O. Balzakas]]. |
||
==Patarlės ir priežodžiai== |
==Patarlės ir priežodžiai== |
||
===[[Bulgarų patarlės ir priežodžiai|Bulgarų]]=== |
|||
# Graži [[žmona]], senas [[vynas]] – gausybė [[draugas|draugų]]. |
|||
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== |
===[[Kinų patarlės ir priežodžiai. Senovės kinų išmintis|Kinų]]=== |
||
# Kai yra [[vynas|vyno]] ir [[arbata|arbatos]], bus ir [[draugas|draugų]]. |
# Kai yra [[vynas|vyno]] ir [[arbata|arbatos]], bus ir [[draugas|draugų]]. |
17:31, 20 sausio 2018 versija
Sentencijos ir aforizmai
- Daug vyno – maža proto. – Menandras.
- Draugystė, atsiradusi vyno „pagalba“, veikia tiek pat kaip ir vynas, tik vieną naktį. – F. von Logau.
- Gerti vyną taip pat kenksminga kaip ir nuodus. – Seneka.
- Grynas vynas daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas vanduo daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti žmogumi, todėl geriu praskiestą vyną. – J. V. Gėtė.
- Joks kūnas negali būti toks stiprus, kad vynas negalėtų jo pažeisti. – Plutarchas.
- Nenorėčiau būti panašus į tuos, kurie dienas leidžia skųsdamiesi galvos skausmu, o naktis – maukdami vyną, sukeliantį tą skausmą. – J. V. Gėtė.
- Nuo vyno žūsta grožis, vynas trumpina jaunystę. – Horacijus.
- Tas, kuris nori žinoti kitų mintis ir neatskleisti savų, privalo neimti į burną nė lašo vyno. – V. Skotas.
- Vynas keršija girtuokliui. – L. da Vinčis.
- Vynas suteikia kiekvienam, kuris jį geria, keturias savybes. Iš pradžių žmogus pasidaro panašus į povą; jis pasipūtęs, jo judesiai lengvi ir didingi. Vėliau elgiasi panašiai kaip beždžionė: ima su visais pokštauti ir maivytis. Paskui tampa panašus į liūtą – be galo savimi pasitiki, pakyla į puikybę, visiškai pasikliauja savo jėgomis. Galų gale pavirsta kiaule ir voliojasi purve. – Abul Faradžas Baras Ėbrėjus.
- Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.
Patarlės ir priežodžiai
Bulgarų
Kinų
Vokiečių
Žydų
Merfio dėsniai
Nuorodos