Eilėraštis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 4 eilutė: | 4 eilutė: | ||
# Kaip mūsų iškvepiamas oras, perėjęs pro ilgo trimito vamzdžio susiaurėjimą ir išstumtas pro platesnę angą, sukelia skardesnį garsą, taip ir mūsų [[jausmas|jausmus]] tyresnius padaro glausta [[eilėraštis|eilėraščio]] eilutė. – [[Seneka]]. |
# Kaip mūsų iškvepiamas oras, perėjęs pro ilgo trimito vamzdžio susiaurėjimą ir išstumtas pro platesnę angą, sukelia skardesnį garsą, taip ir mūsų [[jausmas|jausmus]] tyresnius padaro glausta [[eilėraštis|eilėraščio]] eilutė. – [[Seneka]]. |
||
# [[Poezija]]: kai [[eilėraštis|eilėraštyje]] lieka ne rankų, o širdies šešėlis. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. |
# [[Poezija]]: kai [[eilėraštis|eilėraštyje]] lieka ne rankų, o širdies šešėlis. – [[Justinas Marcinkevičius|J. Marcinkevičius]]. |
||
# Sutinku, [[eilėraštis|eilės]] blogos, bet kas jas verčia skaityti? – [[Ovidijus]]. |
|||
[[Kategorija:Literatūra]] |
[[Kategorija:Literatūra]] |
||
18:59, 4 gruodžio 2017 versija
Sentencijos
- Eilėraščiai – sielos įkvėpimas. – V. Kubanevas.
- Gražios eilės neretai yra raišų minčių ramentai. – H. Heinė.
- Kaip mūsų iškvepiamas oras, perėjęs pro ilgo trimito vamzdžio susiaurėjimą ir išstumtas pro platesnę angą, sukelia skardesnį garsą, taip ir mūsų jausmus tyresnius padaro glausta eilėraščio eilutė. – Seneka.
- Poezija: kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis. – J. Marcinkevičius.
- Sutinku, eilės blogos, bet kas jas verčia skaityti? – Ovidijus.