Anri Periušo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
# Didieji [[išbandymas|išbandymai]] parodo, ko verti tie, kurie juos patiria. |
# Didieji [[išbandymas|išbandymai]] parodo, ko verti tie, kurie juos patiria. |
||
# [[Laimė|Laimei]] irgi reikia turėti savotišką pašaukimą. |
# [[Laimė|Laimei]] irgi reikia turėti savotišką pašaukimą. |
||
# [[Meilė]] – tai supratingumas, o moteriai meilė – dažnai ir susitapatinimas. |
|||
# [[Menas]] nepakenčia dalybų. |
# [[Menas]] nepakenčia dalybų. |
||
# [[Moteris]] yra didysis moters priešas. |
# [[Moteris]] yra didysis moters priešas. |
21:29, 23 spalio 2017 versija
Anri Periušo (pranc.Henri Perruchot (1917-1967) – prancūzų rašytojas.
Sentencijos
- Didieji išbandymai parodo, ko verti tie, kurie juos patiria.
- Laimei irgi reikia turėti savotišką pašaukimą.
- Meilė – tai supratingumas, o moteriai meilė – dažnai ir susitapatinimas.
- Menas nepakenčia dalybų.
- Moteris yra didysis moters priešas.
- Mūsų gyvenimas – tai subtilios sąveikos tarp to, kas mes esame, ir to, kas mus ištinka, padarinys.
- Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti.
- Žaizdos traukia muses, o šlovė yra lyg žaizda.
- Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra jo dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti.