Aleksandras Diuma (tėvas): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
# [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam. |
# [[Meilė]] – dviejų lyčių kova. [[Moteris|Moteriai]] reikia gintis pirmai, [[vyras|vyrui]] reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam. |
||
# [[Meilė]] įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti. |
# [[Meilė]] įkvepia didingiems [[darbas|darbams]] ir kliudo juos įgyvendinti. |
||
===Apie moteris=== |
|||
⚫ | |||
# [[Moteris|Moterys]] niekuomet neatleidžia kitai, atėmusiai iš jos vyrą, tegu ir nemylimą. |
|||
⚫ | |||
===Apie žmogų=== |
===Apie žmogų=== |
||
# Peštukai ir neramūs [[žmogus|žmonės]] visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo. |
# Peštukai ir neramūs [[žmogus|žmonės]] visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo. |
||
25 eilutė: | 29 eilutė: | ||
# Kiekvieno dalyko [[vertė]] – jo sunkumas ir paliekamų pėdų gilumas. |
# Kiekvieno dalyko [[vertė]] – jo sunkumas ir paliekamų pėdų gilumas. |
||
# [[Klaida|Klysti]] – visų lengviausia. |
# [[Klaida|Klysti]] – visų lengviausia. |
||
⚫ | |||
# [[Motina]] visada atleidžia, juk tam jinai ir atėjo į [[pasaulis|pasaulį]]. |
# [[Motina]] visada atleidžia, juk tam jinai ir atėjo į [[pasaulis|pasaulį]]. |
||
# [[Narsumas]] visada yra gerbiamas, net jeigu tą narsumą rodo priešas. |
# [[Narsumas]] visada yra gerbiamas, net jeigu tą narsumą rodo priešas. |
||
39 eilutė: | 42 eilutė: | ||
# Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. [[Siela]] pati sukuria savo horizontus. |
# Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. [[Siela]] pati sukuria savo horizontus. |
||
# [[Tylėjimas]] – paskutinis nelaimingojo džiaugsmas; niekam nerodykite savo sielvarto. |
# [[Tylėjimas]] – paskutinis nelaimingojo džiaugsmas; niekam nerodykite savo sielvarto. |
||
⚫ | |||
# [[Vedybos]], kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę [[nelaimė|nelaimę]]. |
# [[Vedybos]], kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę [[nelaimė|nelaimę]]. |
||
# [[Viltis]] – geriausias [[gydytojas]] iš visų, kuriuos pažįstu. |
# [[Viltis]] – geriausias [[gydytojas]] iš visų, kuriuos pažįstu. |
20:38, 23 spalio 2017 versija
Alexandre Dumas, père (1802-1870) – prancūzų rašytojas.
Sentencijos
Apie meilę
- Kai myli, lengvai tiki ir kitų meile.
- Meilei nei grotos, nei spynos nebaisios.
- Meilė be pagarbos negali nei toli nueiti, nei aukštai pakilti, ji viensparnis angelas.
- Meilė – dviejų lyčių kova. Moteriai reikia gintis pirmai, vyrui reikia gintis vėliau, ir vargas nugalėtam.
- Meilė įkvepia didingiems darbams ir kliudo juos įgyvendinti.
Apie moteris
- Moterys lengviausiai pravirkdo tuos vyrus, kurių labiausiai bijo kiti vyrai.
- Moterys niekuomet neatleidžia kitai, atėmusiai iš jos vyrą, tegu ir nemylimą.
- Užimtiems žmonėms nėra kada apžiūrinėti moteris.
Apie žmogų
- Peštukai ir neramūs žmonės visada susibičiuliauja su švelniais ir droviais, tarytum vieni iš jų ieškotų priešingybėje suraminimo, o kiti – apsaugos nuo savo pačių silpnumo.
- Seni velniai tampa atsiskyrėliais, o žmonės sendami – velniais.
- Žmogui būdinga klysti, kiekvienas žmogus gali pakenkti kitam, ir jei ne kiekvieno atskirai paimto individo egoizmas, kurio dėka jis apsigina, pasaulis jau seniausiai būtų pavirtęs į milžinišką kovos lauką.
- Žmogus beveik visada klysta įsivaizduodamas, jog mato, kokie jo reikalai, nors iš tiesų nieko nemato; ir dar labiau klysta įsivaizduodamas, kad nieko nemato, nors iš tiesų mato viską.
- Žmonės klausosi juo įdėmiau, kuo mažiau supranta.
- Žmogus, kuris abejoja savimi, prilygsta žmogui, įstojusiam į savo priešų gretas ir pakėlusiam prieš save savo paties ginklą. Jis lemia savo pralaimėjimą, nes pirmasis patiki juo.
Kitos
- Atlikti savo pareigą kartais būna skausmingai sunku, bet dar skausmingiau jos neatlikti.
- Didžiausias, stipriausias ir gudriausias tas, kuris moka laukti.
- Gailestis dėl prarastos naudos daugeliui žmonių atstoja sąžinės graužimą.
- Idėjos nemiršta, jos kartais tik snaudžia, bet nubunda dar galingesnės, negu prieš tai.
- Įžeista savimeilė verčia kentėti daug labiau nei žiaurumas ar liga.
- Kai atsitiktinumai būna susiję su genijų veikla, tai vadinama likimu.
- Kiekvienas apsimetimas yra kaukė, ir nors kažkokia tobula būtų toji kaukė, atidžiau pažiūrėjus visuomet galima ją atskirti nuo tikrojo veido.
- Kiekvieno dalyko vertė – jo sunkumas ir paliekamų pėdų gilumas.
- Klysti – visų lengviausia.
- Motina visada atleidžia, juk tam jinai ir atėjo į pasaulį.
- Narsumas visada yra gerbiamas, net jeigu tą narsumą rodo priešas.
- Nepatenkintieji visada naudojasi dviem aplinkybėmis: karu arba religija...
- Nežinojimas yra pati sunkiausia iš visų bausmių.
- Niekada bailumas nepasireiškia paklusimu jėgai, esančiai virš jūsų.
- Nuo bet kurios nelaimės yra du vaistai: laikas ir tylėjimas.
- Nuoseklumas – visų mūsų mįslių raktas.
- Paprastai patarimų prašoma tik todėl, kad jų nebūtų laikomasi, o jei kas ir laikosi, tai vien dėl to, kad paskui galėtų prikaišioti tam, kas tokį patarimą davė.
- Pataikavimo jausmas yra įgimtas žemiems žmonėms.
- Rodyti kilnią širdį beširdžiams žmonėms – savęs mulkinimas.
- Santuokos grandinės tokios sunkios, kad joms panešti reikia dviejų, o kartais net trijų.
- Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. Siela pati sukuria savo horizontus.
- Tylėjimas – paskutinis nelaimingojo džiaugsmas; niekam nerodykite savo sielvarto.
- Vedybos, kurios nesuteikia didelės laimės, beveik visuomet suteikia didelę nelaimę.
- Viltis – geriausias gydytojas iš visų, kuriuos pažįstu.
- Viltis, kaip ir siaubas, teikia kančių.
- Visą mūsų gyvenimą galima išreikšti trimis žodžiais: buvo, yra, bus.
- Visi apibendrinimai yra pavojingi. Šitas – taip pat.
- Viskas šiame pasaulyje didinga ir gražu tik iš tolo. Taip ir slenka mūsų dienos: trokšti ir gailiesi; taip dviem žodžiais rašoma mūsų istorija!