Žanas Polis Sartras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
===Kitos=== |
===Kitos=== |
||
# Egzistuoju todėl, kad galvoju… ir negaliu susilaikyti negalvojęs. |
# Egzistuoju todėl, kad galvoju… ir negaliu susilaikyti negalvojęs. |
||
# Galbūt būna geresnių [[laikas|laikų]], tačiau šis yra mūsų. |
|||
# Įsakinėti ir klausyti – lygiai tas pat. |
# Įsakinėti ir klausyti – lygiai tas pat. |
||
# Kai [[filosofas]] sustoja, [[menininkas]] eina toliau. |
# Kai [[filosofas]] sustoja, [[menininkas]] eina toliau. |
||
22 eilutė: | 23 eilutė: | ||
# [[Žmogus]] yra pasmerktas būti [[laisvė|laisvas]]. |
# [[Žmogus]] yra pasmerktas būti [[laisvė|laisvas]]. |
||
# [[Žmogus]] yra toks, koks pats save sukuria. |
# [[Žmogus]] yra toks, koks pats save sukuria. |
||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
{{Vikipedija}} |
{{Vikipedija}} |
18:07, 14 vasario 2017 versija
Žanas Polis Sartras (pranc.Jean-Paul Sartre, (1905-1980) – prancūzų rašytojas, filosofas, publicistas, dramaturgas. 1964 m. jam buvo paskirta Nobelio literatūros premija, kurios jis atsisakė.
Sentencijos
Apie mirtį
- Kiekvienas žmogus visada miršta pernelyg anksti – arba pernelyg vėlai – ir vis dėlto visas jo gyvenimas tą momentą baigiasi, po juo rūpestingai nubrėžiamas brūkšnys, ir prasideda rezultatų suvedimas.
- Kuo beprasmiškesnis gyvenimas, tuo sunkiau pakeliama mirtis.
- Numirti – tai dar ne viskas: svarbu numirti laiku.
Kitos
- Egzistuoju todėl, kad galvoju… ir negaliu susilaikyti negalvojęs.
- Galbūt būna geresnių laikų, tačiau šis yra mūsų.
- Įsakinėti ir klausyti – lygiai tas pat.
- Kai filosofas sustoja, menininkas eina toliau.
- Karą pradeda didieji, bet per jį kenčia mažieji.
- Kas per daug myli vaikus arba gyvūnus myli juos žmonių sąskaita.
- Mes esame tai, ko mes norime.
- Mokėkite taip elgtis, kad jūsų ieškotų.
- Nors nedarome to, ko norime, vis dėlto atsakome už tai, kuo esame.
- Pasaulyje nėra svetimo blogio. Visi žmonės kalti dėl jo buvimo.
- Pragaras – tai kiti. – „Be išėjimo“.
- Tikėjimas, nors ir labai gilus, niekad nesti pilnutinis. Jį reikia be paliovos kurstyti ar bent jau stengtis negriauti.
- Trečią valandą visada per vėlu arba per anksti ką nors daryti.
- Vaikų lūpomis sakoma tiesa.
- Žmogaus sieloje – Dievo didumo tuštuma, ir kiekvienas bando ją užpildyti kaip gali.
- Žmogus yra pasmerktas būti laisvas.
- Žmogus yra toks, koks pats save sukuria.