Emocija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
== Sentencijos == |
== Sentencijos == |
||
# Gražiausi dalykai, kuriuos mes galime patirti, yra paslaptingi. Tai yra fundamentali [[emocija]], kuri stovi prie tikro meno ir tikro mokslo lopšio. Tas, kas jos nežino, nebegali ilgiau žavėtis, grožėtis, yra toks pats, kaip miręs, ir jo akys yra užtemusios. – [[Albertas Einšteinas|A. Einšteinas]]. |
|||
# Kai kurios [[Emocija|emocijos]] būna tokios galingos, kad mus palaužia, nesvarbu, ar jos geros, ar blogos. – [[Erikas Emanuelis Šmitas|E. E. Šmitas]]. |
# Kai kurios [[Emocija|emocijos]] būna tokios galingos, kad mus palaužia, nesvarbu, ar jos geros, ar blogos. – [[Erikas Emanuelis Šmitas|E. E. Šmitas]]. |
||
# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. |
# Kiekvieno [[kančia|kančioje]], [[emocija|emocijoje]], [[aistra|aistroje]] esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso [[menas|menui]]. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. [[Menas]] – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia [[laikas]]. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – [[Albertas Kamiu|A. Kamiu]]. |
||
18:54, 31 sausio 2017 versija
Sentencijos
- Gražiausi dalykai, kuriuos mes galime patirti, yra paslaptingi. Tai yra fundamentali emocija, kuri stovi prie tikro meno ir tikro mokslo lopšio. Tas, kas jos nežino, nebegali ilgiau žavėtis, grožėtis, yra toks pats, kaip miręs, ir jo akys yra užtemusios. – A. Einšteinas.
- Kai kurios emocijos būna tokios galingos, kad mus palaužia, nesvarbu, ar jos geros, ar blogos. – E. E. Šmitas.
- Kiekvieno kančioje, emocijoje, aistroje esama meto, kai ji priklauso pačiam žmogui su visu tuo, kas jame labiausiai individualu, nepakartojama, ir meto, kai ji priklauso menui. Tačiau pačioje pradžioje menas bejėgis ką nors su jomis padaryti. Menas – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia laikas. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – A. Kamiu.