Johanas Volfgangas Gėtė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
126 eilutė: | 126 eilutė: | ||
# Tikra teisybė, kad pasauly tik [[meilė]] daro žmogų reikalingą. |
# Tikra teisybė, kad pasauly tik [[meilė]] daro žmogų reikalingą. |
||
# [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. |
# [[Žmogus|Žmonės]], kad ir kokių jie turi [[trūkumas|trūkumų]], labiau už viską verti [[meilė]]s. |
||
===Apie meną=== |
===Apie meną=== |
||
# [[Diletantas]] žiūri į [[menas|meną]] kaip [[niekdarys]] – į [[amatas|amatą]]. |
# [[Diletantas]] žiūri į [[menas|meną]] kaip [[niekdarys]] – į [[amatas|amatą]]. |
||
208 eilutė: | 207 eilutė: | ||
# Kilnūs [[tikslas|tikslai]], nors ir nepasiekiami, mums brangesni už žemus tikslus, nors ir pasiektus. |
# Kilnūs [[tikslas|tikslai]], nors ir nepasiekiami, mums brangesni už žemus tikslus, nors ir pasiektus. |
||
# Tvirta, sąmoninga, tikra [[valia]] pirmiausia susijusi su [[įsitikinimas|įsitikinimu]], kad [[tikslas]] bus pasiektas. |
# Tvirta, sąmoninga, tikra [[valia]] pirmiausia susijusi su [[įsitikinimas|įsitikinimu]], kad [[tikslas]] bus pasiektas. |
||
===Apie vaikus=== |
===Apie vaikus=== |
||
# Galėtų gimti gerai [[auklėjimas|išauklėti]] [[vaikas|vaikai]], jeigu mes, [[tėvai]], būtume gerai išauklėti. |
# Galėtų gimti gerai [[auklėjimas|išauklėti]] [[vaikas|vaikai]], jeigu mes, [[tėvai]], būtume gerai išauklėti. |
||
294 eilutė: | 292 eilutė: | ||
# Ko jūs nesuprantate, tas jums nepriklauso. |
# Ko jūs nesuprantate, tas jums nepriklauso. |
||
# [[Liaudis|Liaudį]] galima engti, bet sugniuždyti jos neįmanoma. |
# [[Liaudis|Liaudį]] galima engti, bet sugniuždyti jos neįmanoma. |
||
# [[Linksmumas|Linksmam]] visas [[pasaulis]] atrodo linksmas. |
|||
# [[Materija|Materiją]] mato prieš save kiekvienas; [[turinys|turinį]] randa tik tas, kuris su juo turi reikalo; o [[forma]] daugumai paslaptis |
# [[Materija|Materiją]] mato prieš save kiekvienas; [[turinys|turinį]] randa tik tas, kuris su juo turi reikalo; o [[forma]] daugumai paslaptis |
||
# Mes turime išsiugdyti [[taktas|taktiškumo]] jausmą, kitaip, pelnę žmonių [[palankumas|palankumą]], galime jį greitai prarasti. Brangiai moka [[žmogus]] už šią pamoką gyvenime ir, nelaimei, negali išgelbėti palikuonių nuo tokių didelių išlaidų. |
# Mes turime išsiugdyti [[taktas|taktiškumo]] jausmą, kitaip, pelnę žmonių [[palankumas|palankumą]], galime jį greitai prarasti. Brangiai moka [[žmogus]] už šią pamoką gyvenime ir, nelaimei, negali išgelbėti palikuonių nuo tokių didelių išlaidų. |
19:18, 21 gruodžio 2016 versija
Johanas Volfgangas Gėtė (vok. Johann Wolfgang von Goethe; (1749-1832) – vokiečių rašytojas, humanistas, politikas, mokslininkas ir filosofas.
Sentencijos
Apie blogį
- Jei mes atvira širdimi priimtume gėrį, lengviau pakeltume ir blogį.
- Kas nori atsisakyti blogio, tas visuomet žino, ko nori; o tas, kas geidžia daugiau, negu turi, yra aklas abiem akimis.
- Kuo daugiau žmogus turi blogio, tuo labiau jį turime mylėti.
Apie charakterį
- Charakteris – energingas siekimas užsibrėžtų tikslų.
- Jei dideliuose ir mažuose dalykuose nuosekliai realizuoji tai, ką jautiesi sugebantis, vadinasi, turi tvirtą charakterį.
- Niekas kitas taip neatskleidžia žmonių charakterių, kaip tai, iš ko jie juokiasi.
- Žmogaus gyvenimo istorija sudaro jo charakterį.
Apie darbą, veiklą
- Bet kuri neprincipinga veikla galiausiai bankrutuoja.
- Geras pavyzdys ir sunkų darbą daro lengvu.
- Kaip galima save pažinti? Ne stebėjimu, tiktai veikla. Pamėgink atlikti savo pareigą, ir sužinosi, ką turi savyje.
- Kas brangina savo darbą, turi mokėti jį ginti, kitaip jis nevertas ko nors imtis.
- Kas laikosi taisyklės darbą tikrinti mintimi, o mintį darbu... tas negali klysti, o jeigu ir suklysta, tai greitai randa teisingą kelią.
- Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu.
- Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.
- Nereikia pernelyg iškilmingai pradėti jokio darbo: iškilmės dera tik darbą pabaigus.
- Tikėk, tik to dvasia pajunta malonumą, / Kas nusipelnė jo per darbą ir kantrumą.
- Tučtuojau imkis to, ką svajoji atlikti. Drąsa gimdo genijus ir kuria stebuklus. Pradėk dirbti, ir tavo protas įsiliepsnos.
Apie draugystę
- Geriausias būdas išlaikyti draugystę – dalytis mintimis apie savo darbus. Žmones labiausiai suartina veikla.
- Svarbiausias tikros, aktyvios, vaisingos draugystės reikalavimas – eiti su draugu vienodu žingsniu, kad draugas pritartų mano tikslams, o aš – jo.
- Tikra aktyvi draugystė – tai savitarpio parama. Mano draugas pritaria mano sumanymams, o aš pritariu jo, mes kartu einame į priekį, nors mūsų mintys ir būtų skirtingos.
Apie džiaugsmą
- Didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu.
- Didžiausias mąstančio žmogaus džiaugsmas – ištirto dalyko pažinimas ir tylus neištirto garbinimas.
- Džiaugsmas ir skausmas, mintis nerami, audrina protą kančia maloni. Žavesį keičia sunkus liūdesys. Jeigu tu myli, laimingas esi.
- Nėra pasaulyje didesnio, tikresnio džiaugsmo, kaip matyti prieš save didelę sielą.
- Tik tas patiria džiaugsmą, kas gali padėti savo artimui.
Apie gamtą
- Gamta apsupa žmogų tamsa ir verčia jį amžinai veržtis į šviesą.
- Gamta gyvena savo kūriniuose. Tai didis menininkas.
- Gamta juokauti nemėgsta, ji visada teisinga, visada rimta, visada griežta: ji visuomet teisi. Klysta ir apsirinka tik žmonės.
- Gamta neturi kalbos padargų, bet sukuria liežuvius ir širdis kalbai bei jausmams.
- Gamta tarsi nori, kad viena lytis kitoje ieškotų gėrio ir grožio.
- Gamta – vienintelė knyga, kurios kiekvienas puslapis prasmingas.
- Gamtos dėsniams žmonės paklūsta net tada, kai kovoja prieš juos.
- Gamtos karūna yra meilė. Ji kuria skirtumus tarp visų būtybių, tarsi norėdama viską į save sugerti; ji viską išskiria, kad vėl viską sujungtų. Keli lašeliai iš meilės taurės atlygina visą kupiną kančių ir rūpesčių gyvenimą.
- Gamtos vainikas – Meilė.
- Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių.
Apie genijus
- Genijus – tai įgimtas stropumas.
- Vidutinybei nėra didesnės paguodos negu tai, kad ir genijus neišvengs mirties.
- Vienintelis dalykas, kurio reikalaujama iš genijaus, – tai meilė tiesai.
Apie gyvenimą
- Dykaduoniškas gyvenimas – tai priešlaikinė senatvė.
- Išorinį padorumą visada sąlygoja vidinis gyvenimas.
- Nesiilsėk! Gyvenimas šuoliuoja tolyn; eik ir išdrįsk kol dar esi gyvas. Po savęs palik tai, kas galinga ir didinga, kas įveiktų laiką.
- Reikia mylėti, neapkęsti, kovoti, tikėtis – tai gali padaryti gyvenimą kartų, tačiau be šito visas gyvenimas – niekai.
- Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu.
- Tik tas gyvenimo ir laisvės vertas, / Kuris kasdien dėl jų į kovą stos.
- Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime.
- Žvelk gyveniman, jis moko už knygas labiau.
Apie hipotezes
- Esama hipotezių, kur protas ir vaizduotė pavaduoja idėją.
- Hipotezės reikalingos lygiai kaip ir bandymų bei stebėjimų duomenys, kad koks nors mokslas pajudėtų iš vietos ir sparčiau plėtotųsi.
- Hipotezės – tai pastoliai, įrengiami prie statinio ir nuimami pastatą užbaigus; pastolių darbininkui nederėtų laikyti pastatu, nors jie jam ir reikalingi.
Apie idėją
- Galima pripažinti idėją esant naudingą, bet nemokėti ja naudotis.
- Kai idėjos susiduria su charakteriu, atsiranda reiškinių, kurie stulbina pasaulį tūkstantmečius.
- Kiekvienas, kuris nutolsta nuo idėjų, galų gale gyvena tik vienais pojūčiais.
- Ore sklandanti ir laiko reikalaujama idėja gali kilti savarankiškai iškart šimtinėje galvų.
Apie ydas
- Yda nuo senų laikų siejama su menkyste.
- Jaunystės ydų nereikia pasilaikyti senatvei, nes senatvė turi savo trūkumų.
- Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti.
Apie jaunystę, senatvę
- Jaunystė – tai liga, kuri greitai praeina.
- Kol mes jauni, naudingi būna ir paklydimai, tik neverta jų tampyti su savimi iki pat senatvės.
- Nedidelis menas pasenti, menas – įveikti senatvę.
- Senatvėje reikia dirbti daugiau negu jaunystėje.
Apie klaidas
- Daug lengviau surasti klaidą negu tiesą.
- Didelė klaida rodytis didesniu, negu tu esi iš tikrųjų, ir vertinti save mažiau, negu vertas.
- Ir klaida būna naudinga, kol esame jauni; kad tik nesinešiotume jos iki senatvės.
- Kai žmogus klysta, pastebėti gali visi; kai jis meluoja, pastebi ne kiekvienas.
- Klaida santykiauja su tiesa kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą.
- Klaidą aptikti kur kas lengviau negu tiesą. Klaida plyti paviršiuje, ir ją pastebi iš karto, o tiesa slypi giliai, ir ne kiekvienas gali ją atrasti.
- Mes mieliau pripažįstame savo elgesio klaidas negu mąstymo.
Apie knygas
- Gabenk geras knygas į namus, nes jų jėga lemtingai veikia vaikus ir vaikų vaikus.
- Kai kurios knygos parašytos ne pamokymui, o dėl to, kad skaitantieji suprastų, kad autorius šį tą žino.
- Pernelyg daug skaitoma vidutinių knygų: prie jų gaištamas laikas. Iš tiesų reikėtų skaityti tik tai, kas stebina.
Apie kvailumą
- Iš visų vagių patys blogiausi kvailiai: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką.
- Jeigu protingas žmogus padaro kvailystę, tai jau, žinoma, nemažą.
- Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė.
- Kvaila vertinti kitus pagal save.
- Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai.
- Kvailiausia iš visų kvailybių yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo originalumo, jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta.
- Nėra nieko pavojingesnio už kvailį, bandantį pavaizduoti protingą.
- Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė.
- Paprasčiausias būdas tapti kvailiu – remtis sistema.
Apie laiką
- Kas trumpina man laiką? Darbas. O kas jį neapsakomai ilgina? Tinginystė.
- Laikas – ištikimiausias atkaklumo sąjungininkas.
- Laiko praradimas tuo skaudesnis, kuo žmogus išmaningesnis.
- Visuomet laiko gali pakakti, jei juo tinkamai naudosies.
Apie laimę
- Didžiausia laimė ir džiaugsmai gyvenimo tyriausi galų gale išsenka.
- Išties gyvena tas, kuris moka džiaugtis kito laime.
- Laimingas, kas gryna širdim gerbia protėvius.
- Mūsų laimė – mūsų pačių širdyse.
- Nedidelio sklypelio žmogui tereikia, kad jis būtų ant žemės laimingas, o dar mažesnio – ilsėtis joje.
- Patys laimingiausi yra tie, kurie kaip vaikai gyvena šia diena.
- Tik tas iš tikrųjų laimingas ir didis, kuriam nereikia nei paklusti, nei įsakinėti, kad pasirodytų kažkuo esąs.
Apie meilę
- Būti su mylimąja niekada neprailgsta.
- Jei žmogus nesugeba mylėti, privalo išmokti meilikauti.
- Kas mūsų širdžiai pasaulis be meilės!
- Meilė – gamtos siekių viršūnė.
- Mylėti ir būti mylimam – didžiausia laimė pasaulyje.
- Mylėti yra žmogiška, tik mylėti reikia žmoniškai.
- Mokomės iš tų, kuriuos mylime.
- Pirmoji nesugadintos jaunystės meilė visada linksta į didingumą.
- Tikra teisybė, kad pasauly tik meilė daro žmogų reikalingą.
- Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės.
Apie meną
- Diletantas žiūri į meną kaip niekdarys – į amatą.
- Į vertingiausius meno kūrinius, matyt, dera kartkarčiais iš naujo pasigilinti, nes jų gelmės neišmatuojamos.
- Tobulas meno kūrinys – tai kūrinys žmogaus dvasios ir todėl gamtos kūrinys.
Apie mintis
- Ak, kaip dažnai neišsakytą mintį, kuri vos gimė sielos gelmėse, mes skubame pasauliui išpažinti ir žudome jos žavesį deja.
- Drąsios mintys primena priekinių šaškių vaidmenį lošiant: jos atsitraukia, bet užtikrina pergalę.
- Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys.
- Vertingiausios mintys, geriausi jų išraiškos būdai man ateina į galvą, kai vaikštau.
Apie mirtį
- Ar mirties bijosi, ar nebijosi – ji neišvengiamai ateis.
- Gamta sukūrė mirtį, kad turėtų daug gyvybės.
- Gyventi be naudos – prieš laiką mirti.
Apie mokytoją
- Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, nors vienam puikiam eilėraščiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir formą suklasifikuotų dalykų.
- Tie, iš kurių mes mokomės, teisingai vadinami mūsų mokytojais, bet ne kiekvienas, kuris mus moko, vertas šio vardo.
- Tikras mokinys mokosi suvokti nežinomus dalykus per žinomus ir tuo priartėja prie mokytojo.
Apie norus
- Ar jūs nuoširdžiai norite? Tuomet imkitės šią pat minutę. Drąsa – tai genialumas, jėga ir burtai; imkitės darbo, ir jūsų protas įkais; pradėkite, ir darbas bus užbaigtas.
- Jeigu mes norime ką nors sukurti, mes turime kuo nors būti.
- Norėti nepakanka, reikia veikti.
- Pats juokingiausias noras – patikti visiems.
Apie pareigą
- Atlikdamas savo pareigą, žmogus su meile žiūri į tai, kam jis pats save priverčia.
- Gyvenimas – tai pareiga, nors jis ir būtų viena akimirka.
- Įvykdyta pareiga beveik visada atrodo ne visai įvykdyta, nes niekuomet neįmanoma pasitenkinti.
- Pareiga – tai Meilė tam, ką pats sau įsakai.
Apie patirtį
- Patirtis – tai amžina gyvenimo mokykla.
- Supratimas yra patirties išdava, idėja – jos vaisius: pirmajam reikia proto, antrajam – išminties.
- Tik patirtis mus moko vertinti gyvenimo gėrybes.
Apie pasaulį
- Apskritai pasaulis juda į priekį, tačiau jaunimui kaskart tenka pradėti iš naujo.
- Kas nemato pasaulyje draugų, tas nevertas, kad pasaulis sužinotų apie jį.
- Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas.
- Tegul kiekvienas išsišluoja prie savo durų, ir visame pasaulyje bus švaru.
Apie posakius
- Aš vertinu visokius trumpus posakius, ypač, kai jie skatina mane įsižiūrėti į antitezes ir derinti jas.
- Įvairių pamokomų istorijų ir posakių rinkinys – didžiausias turtas.
- Kiekvieną dieną reikia pasiklausyti nors vienos dainos, perskaityti nors vieną poemą, pasižiūrėti gražų paveikslą ir, jeigu imanoma, pasakyti bent keletą protingų žodžių
Apie protą
- Kai du ginčijasi, kaltesnis tas, kuris protingesnis.
- Kas protu negali aprėpti trijų tūkstančių metų, gyvena tik šia diena.
- Nori gauti protingą atsakymą, klausk protingai.
- Protas ir sąžinė negali prarasti savo teisių. Jiems galima primeluoti, bet apgauti jų nepavyks.
- Protingi žmonės – geriausia enciklopedija.
- Sveikas praktinių tikslų siekiantis protas – tobuliausias protas pasaulyje.
Apie šlovę
- Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias.
- Poelgiai yra viskas, šlovė – niekas.
- Žygdarbis turi prasmę, šlovė – ne.
Apie talentą
- Kiekviename menininke slypi drąsos daigas, be kurio neįmanomas joks talentas.
- Talentai subręsta vienumoje, o charakteris – visuomenėje.
- Talentas bręsta tyloje, charakteris grūdinasi gyvenimo audrose.
Apie tiesą
- Daugelis ir ginčija tiesą tik todėl, kad ją pripažinę pražūtų.
- Išmintinga tik tiesa.
- Kas stoja prieš išmintingas tiesas, įpučia jų ugnį, kibirkštys plačiai išsisklaido ir įžiebia šviesą.
- Klystantysis audringumu pakeičia jėgos ir tiesos stygių.
- Lengviau atskleisti paklydimą negu surasti tiesą; paklydimas yra paviršiuje, tiesa – gilumoje.
- Naujai tiesai žalingiausios senos klaidos.
- Paikiausiai klysta tas, kuris mano prarandąs originalumą, pripažindamas kitų jau pripažintą tiesą.
- Sakoma, kad tarp dviejų priešingų nuomonių glūdi tiesa, – Jokiu būdu! Tarp jų glūdi problema!
- Tiesą dera be paliovos kartoti, nes paklydimai mums nuolatos primenami.
Apie tikėjimą
- Aklas tikėjimas – išminties kapai.
- Stebuklas – kūdikis tikėjimo.
- Tikėjimas – ne pradžia, o pabaiga išminties.
- Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus.
Apie tikslą
- Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia.
- Kilnūs tikslai, nors ir nepasiekiami, mums brangesni už žemus tikslus, nors ir pasiektus.
- Tvirta, sąmoninga, tikra valia pirmiausia susijusi su įsitikinimu, kad tikslas bus pasiektas.
Apie vaikus
- Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti.
- Priešingai nei suaugusiems, vaikams nereikia savęs apgaudinėti.
- Tvarkingumas sužadina vaikams džiugų sąmoningumą.
Apie žinias
- Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį.
- Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti.
- Tai, ką mes žinom, nesvarbu visai, o ko nežinom, tai svarbu be galo.
- Tik žinodami mažai, žinome viską, drauge su žiniomis daugėja abejonių.
- Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas.
Apie žmogų
- Atsisakydamas žmogus daug tuščiažodžiauja, nes siūlantysis girdi tik „ne“.
- Būti žmogum – reiškia būti kovotoju.
- Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save.
- Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo.
- Elkitės su žmogumi taip, koks jis yra iš tikrųjų, ir jis toks bus. Elkitės su žmogumi taip, kuo jis gali ir turėtų tapti, ir jis juo taps.
- Grynas vynas daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas vanduo daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti žmogumi, todėl geriu praskiestą vyną.
- Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus.
- Jei žmogus tikisi pateisinti visus žmonių lūkesčius, tikriausiai pervertina savo galimybes.
- Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą.
- Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs.
- Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas.
- Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi.
- Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos.
- Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano.
- Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti.
- Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes.
- Susitikę mums skolingą žmogų, tuojau prisimename, koks jis turi būti dėkingas. O kaip dažnai sutinkame žmonių, kuriems turėtume dėkoti, bet apie tai nė nepagalvojame.
- Tik žmonėse žmogus gali pažinti save.
- Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš.
- Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas.
- Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas.
- Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti.
- Žmogus negali nei protestuoti, nei apsiginti nuo kritikos. Jis privalo gyventi nepaisydamas kritikos, ir ilgainiui ją įveiks.
- Žmogus niekada nepraras poreikio išpažinčiai.
- Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį.
- Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. – „Faustas“.
- Žmogus privalo kuo nors būti, tuomet galės ką nors atlikti.
- Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė.
- Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos.
- Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos.
- Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti.
Kitos
- Atsargumas paprastas, o atgaila labai sudėtinga.
- Bailys grasina būdamas saugus.
- Baimė užkrečiama taip pat kaip sloga ir kiekvienąsyk daro iš vienaskaitos daugiskaitą.
- Bausti nesugebantis teisėjas galų gale tampa nusikaltėlio bendrininku.
- Dosnumas, ypač lydimas nuolankumo, visada užkariauja širdis.
- Elgdamiesi su artimaisiais taip, kaip jie to nusipelno, darome juos tik blogesnius, o elgdamiesi taip, tarsi jie geresni nei yra iš tikrųjų, priverčiame juos tapti geresniais.
- Elgesys – tai veidrodis, kuris parodo visų veidus.
- Geriausia, ką mums duoda istorija, – tai jos skatinamas entuziazmas.
- Gerumas yra aukso saitai, sujungiantys visuomenę.
- Grožis – svečias, laukiamas visų.
- Į dovanojantį malonu žiūrėti taip pat, kaip į pačią dovaną.
- Įkvėpimas ne silkė, kurios galima prisūdyti daugeliui metų.
- Ilgai svarstantis ne visada randa geriausią sprendimą.
- Ir nėr kūrybai pabaigos, kas buvo polėkiu, lai būna ugnimi, besisukančiu kūnu, atokvėpiu gi – niekados.
- Iš vyro pasirinktos nuotakos lengva spręsti, koks jis ir ar žino savo vertę.
- Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti?
- Įtartinomis aplinkybėmis turi veikti ir talkinti tas, kuris aiškiau mato.
- Jauni poetai pila daug vandens į savo rašalą.
- Jausmai neapgauna; apgauna jais remiantis susidaryta nuomonė.
- Jei aš priimsiu tave tokį, koks tu esi, tau nebus geriau; tačiau jei laikysiu tave tuo, kuo tu gali tapti, aš tau padėsiu tapti tokiu.
- Juokingiausias įprotis – patikti visiems.
- Kai ginčydamasis su priešininku pasijusi silpnesnis, sustok, nes toliau kalbėsi vis kvailiau.
- Kai neturime savęs, tada mums visko trūksta.
- Kaip pažinti save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik veiksmais. Pabandyk atlikti savo priedermę, ir tuoj pat save pažinsi.
- Kalbėk įtikinamai, o žodžiai klausytojus veiks savaime.
- Kas auksu žiba, ryt pavirs į nieką, o tikras menas amžiams pasilieka.
- Kas ilgai mąsto, ne visada randa geriausią sprendimą.
- Kas nebuvo pradėta šiandien, tas niekada nebus baigta rytoj.
- Kas nėra per daug geros nuomonės apie save, tas geresnis, negu jis pats mano.
- Ką aš žinau, gali kiekvienas žinoti, o tokią širdį turiu tik aš vienas.
- Ketvirtį valandos neišnykstančią vaivorykštę nustojame matyti.
- Kiekvienas girdi tik tai, ką supranta.
- Kiekvienas rytas kviečia atlikti tai, kas privalu, ir laukti to, kas gali būti.
- Kilnumas visiems patinka, ypač jeigu jį lydi kuklumas.
- Ko jūs nesuprantate, tas jums nepriklauso.
- Liaudį galima engti, bet sugniuždyti jos neįmanoma.
- Linksmam visas pasaulis atrodo linksmas.
- Materiją mato prieš save kiekvienas; turinį randa tik tas, kuris su juo turi reikalo; o forma daugumai paslaptis
- Mes turime išsiugdyti taktiškumo jausmą, kitaip, pelnę žmonių palankumą, galime jį greitai prarasti. Brangiai moka žmogus už šią pamoką gyvenime ir, nelaimei, negali išgelbėti palikuonių nuo tokių didelių išlaidų.
- Mylimosios paveikslas negali pasenti, nes kiekviena akimirka – jo gimimo valanda.
- Mums reikia menininko net didžiausios laimės ir didžiausios nelaimės akimirkomis.
- Mus vilioja aukštuma, bet ne laiptai į ją: žvelgdami į viršūnę mes norėtume eiti į ją lyguma.
- Neapykanta – aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas – pasyvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta.
- Neapykanta šališka, bet meilė dar šališkesnė.
- Nedėkingumas – visuomet silpnumo išraiška; aš niekuomet nemačiau, kad stiprios dvasios žmogus būtų nedėkingas.
- Nedera savęs pervertinti, bet nedera ir žemintis.
- Nemeluota didybė niekuomet nepaiso savo šešėlio.
- Nenorėčiau būti panašus į tuos, kurie dienas leidžia skųsdamiesi galvos skausmu, o naktis – maukdami vyną, sukeliantį tą skausmą.
- Nepripažįstantysis idealo netruks vulgarų dalyką palaikyti gražiu.
- Nėra dalyko, kurį galima labiau branginti, negu dienos vertę.
- Nėra nieko baisiau už vienišumą.
- Nereikia save vertinti aukščiau savo sugebėjimų ir nereikia save žeminti.
- Niekas negali spręsti apie kitus, kol neišmoks spręsti apie save patį.
- Niekas nežino, kiek turi jėgų, kol jų neišbandė.
- Nieko nėra baisesnio už aktyvų nemokšą.
- Nieko nėra vertingesnio už šiandieną.
- Niekuo nesidomėdamas prarandi ir atmintį.
- Pačiam išrasti – puiku, bet žinoti ir branginti tai, kas atrasta kitų – argi mažiau svarbu, kaip kurti.
- Paklausyti gero patarimo – vadinasi, išplėsti savo galimybes.
- Pati geriausia motina yra ta, kuri galės pakeisti tėvą, kai jo nebebus.
- Piktadarys negali pasiekti didybės.
- Polinkis lengvai įveikiamas, o virtęs įpročiu – nenugalimas.
- Pradžioje buvo veiksmas.
- Principai turi būti įgyvendinami. Kitaip jie nieko neverti.
- Rimtas požiūris į diletantizmą ir mechanišką mokslininkavimą virsta pedantiškumu.
- Rūstybei nesvarbu esmė, ji priežasties teieško.
- Savo netobulumo suvokimas artina prie tobulumo.
- Skonį lavina ne vidutiniški, o patys tobuliausi pavyzdžiai.
- Skurdo vaizdas pavyduolių nejaudina.
- Sostų ir karalysčių žlugimas manęs nejaudina, sudeginta valstiečio sodyba – štai tikroji tragedija.
- Sugebėjimas yra išankstinė prielaida, bet jis turi tapti mokėjimu.
- Susivaldymas gimdo taurią laimę.
- Svarbūs dalykai neturi priklausyti nuo menkniekių.
- Svetur tėvynės nesurasi.
- Šiandieną juoko ilgisi žmogus ir laukia mūsų, juokdarių, pagalbos.
- Šis šimtmetis padarė pažangą, tačiau kiekvienas individas pradeda iš naujo.
- Tai, ką darome šiandien ir dabar, lems tai, ką darysime rytoj.
- Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios.
- Tas, kuris nori daug pasiekti, turi kelti didžius reikalavimus.
- Tas, kuris per daug gerai mano apie save, geresnis negu mano.
- Tikrai gyveni tik tada, kai jauti kitų palankumą.
- Tikri bendraminčiai negali ilgam susipykti; kada nors jie vėl sueis.
- To, kas mums atrodo neįmanoma, galbūt paprasčiausiai nesistengėte padaryti.
- Tu pirmas imtum juoktis iš manęs, jeigu nebūtum jau pamiršęs juoko.
- Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi.
- Užgimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsiradimo ir negalvoja apie baigtį; džiugi ir šviesi, ji nejaučia, kad gali prisišaukti nelaimę.
- Vadinamosiomis mandagumo ir padorumo taisyklėmis mes įgyjame tai, kas kitais atvejais pasiekiama tik jėga, o kartais nepaklūsta ir jai.
- Vertėjas primena sąvadautoją, kuri giria gražuolės vertybes, pridengtas šydu, ir sukelia nenugalimą troškimą susipažinti su originalu.
- Vienatvė – žemiškoji skaistykla.
- Vilkas, kad ir vienas, visai avių bandai baisus.
- Viltis gyvena net prie pačios kapo duobės.
- Visi nori būti garsūs, bet nė vienas nenori stengtis, kad taptų garsus.
- Vyras būtų sukūręs kitą vyrą, jei jis nebūtų sukurtas, o moteris galėtų gyventi amžinybę, net negalvodama dauginti savo lytį.
- Žalinga viskas, kas išlaisvina sielą ir nesuteikia būdų save valdyti.
- Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus.
- Žmonija galėtų pasiekti neįtikėtinų laimėjimų, jeigu ji būtų blaivesnė.
- Žodis žeidžia greičiau negu gydo.
Nuorodos